Per demonstraciją Atėnuose minint traukinių susidūrimo metines vyko protestuotojų ir policijos susirėmimai

Jaunuoliai pradėjo svaidyti akmenis ir padegamąsias bombas į parlamentą saugančius policininkus, kai Atėnuose į demonstraciją reikalaujant teisingumo aukoms susirinko beveik 200 tūkst. žmonių. 

Per tragediją 2023 m. vasario 28 d., kai iš Atėnų į Salonikus važiavęs traukinys su daugiau nei 350 keleivių netoli Larisos miesto susidūrė su prekiniu traukiniu, žuvo 57 žmonės, daugiausia studentai. Abu traukiniai nuvažiavo daugybę kilometrų, tais pačiais bėgiais artėdami vienas kito link, ir nebuvo paskelbtas joks pavojaus signalas. 

Avarijos priežastimi buvo nurodyta sugedusi įranga ir žmogiškoji klaida. Daugiau nei 40 žmonių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant vietos stoties viršininką, atsakingą už traukinių maršrutą. 

Policija pranešė, kad demonstracijose visoje šalyje dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių, apžvalgininkai jas vadino neturinčiomis precedento.

Demonstracijos vyko šimtuose Graikijos miestų ir užsienyje. Graikijoje dėl protestų ir streikų buvo uždarytos mokyklos, neteikiamos viešosios paslaugos, sustojo traukiniai, keltai, buvo atšaukti skrydžiai. 

Vyriausybė piktai atmetė opozicinių partijų kaltinimus, kad remia „organizuotą planą“ apsaugoti aukštus pareigūnus nuo atsakomybės. „Visuomenė pyksta, nes ji klaidinama“, – pirmadienį sakė vyriausybės atstovas Pavlosas Marinakis. „Vienas iš daugelio opozicijos tikslų yra sukelti įtampą (...) pasitelkiant dezinformaciją“, – sakė jis. 

Opozicinės partijos ketina kitą savaitę skelbti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, pradėtas parlamentinis tyrimas, ar pareigūnai ne per greitai buldozeriais sulygino nelaimės vietą ir taip sunaikino gyvybiškai svarbius įrodymus.

Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis, atmetantis raginimus atsistatydinti, apkaltino kritikus mėginimu „destabilizuoti“ šalį ir „į liūną nugramzdinti politinį gyvenimą“. 

Šį mėnesį „Alpha TV“ atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. respondentų įsitikinę, jog vyriausybė mėgino nuslėpti tiesą, taip teigė daugiau nei 40 proc. valdančiosios partijos rinkėjų. Daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) respondentų menkai arba visai nepasitiki teisminiu avarijos tyrimu. Daugiau nei trys ketvirtadaliai (81 proc.) mano, kad po avarijos vyriausybė padarė nepakankamai, kad kelionės traukiniais būtų saugesnės. 

„Graikijos visuomenės tikėjimas teisingumu susvyravo“, – praėjusią savaitę pareiškė kairiosios opozicinės partijos „Syriza“ vadovas Sokratis Famellas, apkaltinęs vyriausybę „organizuotu dangstymo planu“, siekiančiu pačias viršūnes. 

K. Mitsotakis jau seniai buvo kritikuojamas už tai, kad praėjus vos kelioms valandoms po oficialaus tyrimo pradžios suskubo priskirti šią nelaimę žmogiškajai klaidai. 

Ekspertų ataskaitoje, kurią finansavo aukų šeimos, teigiama, kad krovininis traukinys gabeno nelegalų ir nepraneštą sprogstamųjų cheminių medžiagų krovinį, o tai prisidėjo prie didelio aukų skaičiaus. Ketvirtadienį Graikijos valstybinė aviacijos ir geležinkelių saugos tyrimų agentūra pranešė, kad įvykio vietoje „galimai buvo“ „nežinomų degalų“. 

Italams priklausanti traukinio operatorė „Hellenic Trail“ neigė ką nors žinojusi apie nelegalų krovinį. Atėnų prokuratūra iškvietė buvusį „Hellenic Train“ generalinį direktorių Maurizio Capotorto, įtariamą pernai davus „melagingus parodymus“ parlamentinei tyrimo komisijai. 

Labai skeptiškai vertinamas ir netikėtai pasirodęs stebėjimo kamerų įrašas, kuriame tariamai matyti krovininis traukinys avarijos naktį. Pagal privatumo įstatymus stebėjimo vaizdo įrašai turėtų būti automatiškai ištrinami per dvi savaites nuo filmavimo.