Pernai Latvija iš Rusijos importavo sportinių šautuvų ir amunicijos už rekordinę 797 tūkst. eurų sumą

Statistikos tarnybos duomenimis, šios kategorijos prekių importas iš Rusijos augo pastaraisiais metais, su tam tikromis išimtimis. O 2024-aisiais, lyginant su 2014 m., tokių prekių importas padidėjo 55 kartus.

2014 m. Latvija iš Rusijos importavo ginklų ir šaudmenų, jų dalių ir priedų už 14 396 eurų, 2015 m. tokių prekių iš Rusijos neįsigyta, 2016 m. šių prekių importuota už 116 046 eurų, 2017 m. – už 116 046 eurų. 2018 m. minėtų prekių iš Rusijos importuota už 113 734 eurų, 2019 m. – už 161 436 eurų, 2020 m. – už 248 888 eurų, 2021 m. – už 363 934 eurų, 2022 m. – už 560 015 eurų ir 2023 m. – už 456 555 eurų.

Latvijos užsienio reikalų ministerija (URM) agentūrai LETA teigė visada pasisakanti už kuo griežtesnių ir visapusiškesnių sankcijų Rusijai įvedimą ir nuolat ragina Latvijos ir Europos Sąjungos (ES) verslo bendruomenę nutraukti ekonominį bendradarbiavimą su agresorėmis Rusija ir Baltarusija.

„Pasiūlymus dėl ES sankcijų rengia ir nagrinėja ES institucijos, bendradarbiaudamos su ES valstybėmis narėmis. Sankcijoms priimti reikalingas vienbalsis pritarimas arba visų valstybių narių sutikimas“, – nurodė ministerija.

Latvijos URM taip pat informavo, kad šiuo metu pagrindiniai sankcijų prioritetai yra mažinti Rusijos pajamas, įskaitant gaunamas iš prekybos energetiniais ištekliais, ir užkirsti kelią Vakarų šalių technologijų naudojimui Rusijos karinėje pramonėje.

Ministerija pridūrė, kad kartu su Latvijos kompetentingomis institucijomis ir kolegomis iš bendraminčių šalių rengia pasiūlymus dėl naujų sankcijų ir vertina visą informaciją, įskaitant duomenis apie prekybą įvairiomis prekėmis, iš kurios Rusija gali gauti didelių pajamų arba stiprinti savo karinės pramonės plėtrą.