1 nuotr.Asyžius nuo seno traukia piligrimus, tačiau šiais laikais tikintieji atvyksta ne dėl šventojo Pranciškaus, o dėl technologijas išmaniusio paauglio, netrukus tapsiančio pirmuoju šio tūkstantmečio šventuoju.
Carlo Acutis, miręs penkiolikos metų nuo leukemijos 2006 m., per mišias Vatikane balandžio 27 d. bus paskelbtas šventuoju. Dievo Influenceriu arba Kibernetiniu Apaštalu vadinamas paauglys didžiąją savo trumpo gyvenimo dalį praleido internete skleisdamas katalikų tikėjimą. Jo amžinojo poilsio vieta pritraukia naują piligrimų kartą.
Asyžius, Vidurio Italijos Viduramžių miestas ant kalvos, garsėja kaip XII a. šventojo Pranciškaus, įkūrusio pranciškonų religinį ordiną, gimtinė. Tačiau dabar, be Pranciškaus su ašutiniu drabužiu atvaizdų, akmeninių gatvių ir varpinių mieste apstu besišypsančio berniuko raudonais marškinėliais portretų.
Piligrimai plūsta melstis prie Carlo kūno Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje (Santa Maria Maggiore) bažnyčioje, kur nuo 2022 m. jis eksponuojamas stikliniame kape. Palaikai buvo balzamuoti, jaunas veidas ir juodi plaukai atrodo stebėtinai gyvi. Jis aprengtas džinsais ir sportbačiais, kaip kadaise vilkėdavo.
„Vilties ženklas“
Carlo gimė Londone italų šeimoje 1991 m. gegužės 3 d., tačiau daugiausia augo Milane. Atostogas leisdavo antruosiuose šeimos namuose Asyžiuje, mirė Monzoje, Šiaurės Italijoje. Jo šeima buvo turtinga ir nereliginga, tačiau Carlo nuo mažens buvo persmelktas anksti pabudusio karšto tikėjimo, kiekvieną dieną lankė mišias.
Jo mama Antonia Salzano Acutis prisimena mandagų ir dosnų berniuką, „atiduodavusį visus žaislus, visada besišypsantį“.
„Jaučiau, kad jis ypatingas, nepaprastas berniukas“, – sakė ji sūnui skirto fondo sode ant Asyžiaus kalvos.
Ji prisiminė, kad būdamas devynerių jis padėdavo gatvių benamiams, atnešdavo jiems maisto. „Aš turiu viską, šie žmonės neturi nieko, ar tai teisinga?“, – sakydavęs Carlo.
Paauglys buvo įvaldęs kompiuterius ir skleidė Jėzaus Kristaus mokymą internete, sukūrė skaitmeninę stebuklų parodą.
„Gyvename sudėtingoje visuomenėje, kai kartais atrodo, kad technologijos užgožia viską“, – sakė A. Salzano Acutis.
Jos teigimu, Carlo visa tai perėjo nepažeistas ir „parodė, kad turime būti šių daiktų šeimininkai, o svarbiausia, naudojo juos gėriui“. Tai suteikia vilties, sakė palaimintojo motina.
Paveikslėliai ir rankšluosčiai
Vatikanas pripažino du su Carlo susijusius stebuklus, pagal katalikų taisykles tai būtina jo paskelbimo šventuoju sąlyga.
2020 m. buvo tvirtinama, kad 2013 m. jau po mirties jo užtarimu išgijo reta kasos liga sirgęs berniukas brazilas. Pernai Vatikanas jam priskyrė per avariją sunkiai sužeisto studento iš Kosta Rikos pasveikimą.
Carlo kapas pritraukia vis daugiau piligrimų ir smalsių lankytojų. Pernai vyskupija priėmė beveik milijoną žmonių, šiemet – jau daugiau nei 400 tūkstančių.
Suvenyrų prekeiviai pastebi didėjantį susidomėjimą Carlo atvaizdu paženklintais daiktais – nuo statulėlių, paveikslėlių, rožančių iki marškinėlių ir vonios rankšluosčių.
Asyžiaus vyskupas, parašęs knygą apie tai, kas sieja Carlo, Pranciškų ir šventąją Klarą Asyžietę, vieną pirmųjų Pranciškaus sekėjų, tikisi, kad kanonizacija pritrauks naują tikinčiųjų srautą.
Būdamas gyvas Carlo vaikščiojo Asyžiaus gatvėmis, daug ką perėmė iš Pranciškaus dvasingumo ir pavertė šiuolaikiniu dvasingumu, sakė vyskupas Domenico Sorrentino.
