Povandeniniai kabeliai – strategiškai svarbus ir ekonomiškai vertingas turtas

Neseniai Švedija ir Suomija pradėjo tyrimus dėl galimo „sabotažo“ prieš sekmadienį ir pirmadienį Baltijos jūroje pažeistus kabelius.

98 proc. skaitmeninių duomenų

Povandeniniais kabeliais tarp žemynų keliauja įvairūs duomenys, jais „perduodama viskas – nuo vaizdo transliacijų ir finansinių sandorių iki diplomatinės komunikacijos ir svarbių žvalgybos duomenų“, teigiama naujausioje JAV įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje.

Šiomis jungtimis galima perduoti „didžiulius informacijos kiekius, tikrai daug daugiau nei Elono Musko „SpaceX“ palydovais“, – sakė Prancūzijos karinio jūrų laivyno karininkas Ericas Lavault, kuris anksčiau buvo atsakingas už jūros dugno kontrolę.

Pasak jo, povandeniniais šviesolaidiniais kabeliais perduodama „98 proc. pasaulio skaitmeninių duomenų“.

Šiuo metu visame pasaulyje veikia apie 450 povandeninių kabelių, sakė E. Lavault, o CSIS teigimu, jų ilgis siekia apie 1,2 mln. kilometrų. Dar dešimtis kabelių planuojama nutiesti.

Dauguma šalių, turinčių jūros pakrantę, turi bent vieną kabelį, rodo JAV bendrovės „TeleGeography“, kuri specializuojasi telekomunikacijų duomenų analizės srityje, žemėlapis.

Tik keliuose retuose Žemės kampeliuose, pavyzdžiui, Eritrėjoje, Šiaurės Korėjoje ir Antarktidoje, nėra povandeninių jungčių.

Privatus turtas

CSIS pažymi, kad povandeniniai kabeliai gali turėti didžiulę strateginę vertę, tačiau juos „tiesia, valdo, eksploatuoja ir prižiūri daugiausia privataus sektoriaus įmonės“.

2021 metais JAV įmonė „SubCom“, Prancūzijos ASN ir Japonijos NEC kartu užėmė 87 proc. rinkos, o Kinijos HMN užėmė ketvirtą vietą su 11 procentų.

E. Lavault pažymėjo, kad tokios skaitmeninės milžinės kaip „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“ „vysto savo kabelius“ – tai ženklas, kad jie yra „didžiulė ekonominė vertybė“.

Maža to, kabelių pralaidumo poreikis tik didės, nes „vystosi dirbtinis intelektas, kuris gali būti maitinamas tik duomenimis, kuriuos į jį sukrauna žmonės“, – pridūrė jis.

Sabotažo taikinys

Pasak E. Lavault, povandeniniai kabeliai „labai reguliariai“ patiria incidentus, dėl kurių gali nutrūkti duomenų srautas, o kaltininkai gali būti įvairūs – nuo povandeninių nuošliaužų iki cunamių ar tiesiog laivų, „išmetančių inkarą ten, kur neturėtų“.

„80 proc. atvejų kabelis sugadinamas netyčia“, – pridūrė jis.

Vis dėlto tyčinis sabotažas ar bandymai šnipinėti taip pat yra žinomas dalykas.

„Žinome, kad į šiuos povandeninius kabelius gali taikytis šalys, norinčios stebėti šią infrastruktūrą arba jai pakenkti“, – 2022 metais sakė tuometinė Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.

Remiantis Danijos spaudos pranešimais, 2012-2014 metais JAV per Danijos povandeninį tinklą klausėsi keturių šalių – Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos – komunikacijų, tarp jų ir tuometinės kanclerės Angelos Merkel.

„Strateginė povandeninių kabelių svarba neliko nepastebėta Rusijos, kuri šią infrastruktūrą laiko svarbiu svertu, bandant pakenkti Vakarų valstybių saugumui“, – teigiama CSIS ataskaitoje.

Rusijos karinis okeanografijos laivas „Jantar“ pastaraisiais metais keletą kartų buvo pastebėtas netoli transatlantinių kabelių prie Airijos krantų. Jis gali gabenti miniatiūrinius povandeninius laivus, galinčius pasiekti 6 000 metrų gylį.

„Šiais laikais duomenys yra be galo svarbi prekė“, – sakė E. Lavault.

Šalys turi vis daugiau galimybių kėsintis į viena kitos „naujus gyvybiškai svarbius interesus, pavyzdžiui, internetą, kuris daro tiesioginį poveikį pilietinei visuomenei ir ekonomikai“, pridūrė jis.