1 nuotr.Prancūzija pagaliau turi naują vyriausybę – šalies prezidentas šeštadienį patvirtino naują dešiniųjų kabinetą. Į gatves išėję kairiųjų pažiūrų demonstrantai pasmerkė naują vyriausybę, suformuotą, pasak jų, neatsižvelgiant į liepą surengtų rinkimų rezultatus.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono paskelbtas ministrų kabinetas, kuriam vadovauja premjeras Michelis Barnier, sudarytas praėjus vienuolikai savaičių po vis dar ginčijamų parlamento rinkimų.
Pirmoji didelė M. Barnier užduotis bus pateikti 2025 m. biudžeto projektą, atliepiantį Prancūzijos finansinę padėtį, kurią premjeras šią savaitę pavadino „labai rimta“.
Konservatorius M. Barnier tarptautiniu mastu geriausiai žinomas dėl vadovavimo Europos Sąjungos deryboms su Jungtine Karalyste dėl „Brexit“.
Pastaruoju metu jam teko nelengvas darbas – pateikti E. Macronui tokį ministrų kabinetą, kuris turėtų daugiausia šansų atlaikyti nepasitikėjimo balsavimą parlamente.
Informuotų asmenų teigimu, derybos dėl 39 postų kabinete paskirstymo tęsėsi iki pat oficialaus paskelbimo šeštadienį, o tarp prezidento ir ministro pirmininko būta didelės įtampos akimirkų.
Kairiosios opozicijos politikai jau paskelbė, kad teiks siūlymą balsuoti dėl pasitikėjimo M. Barnier vyriausybe.
Liepą vykusiuose rinkimuose kairiųjų blokas, Naujasis liaudies frontas (NFP), gavo daugiausia vietų parlamente iš visų politinių blokų, tačiau jų nepakako daugumai užsitikrinti.
E. Macronas teigė, kad kairieji nesugebės surinkti pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti vyriausybę, kuri nebūtų iš karto nuversta parlamente.
Jis paprašė M. Barnier formuoti vyriausybę, kuri daugiausia remtųsi parama parlamente iš E. Macrono sąjungininkų, taip pat konservatyviųjų respublikonų (LR) ir centristų frakcijų.
Dar prieš paskelbiant naują vyriausybę tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų gatves. Jie protestavo prieš ministrų kabinetą, kuris, pasak jų, neatspindi parlamento rinkimų rezultatų. Naujojoje vyriausybėje nėra nė vieno iš NFP bloko narių.
„Esu čia, nes šie rezultatai neatitinka to, kaip žmonės balsavo“, – teigė viena iš Paryžiaus protestuotojų 21 metų Violette Bourguignon.
„Esu susirūpinusi ir supykusi. Kokia prasmė apskritai rengti rinkimus?“ – pridūrė ji.
Svarbiausiuose vyriausybės postuose yra naujų veidų – užsienio reikalų ministru paskirtas Jean-Noelis Barrot, vidaus reikalų ministerijai vadovauti pradeda konservatorius Bruno Retailleau. Pastarojo portfelis apima imigracijos sritį, o jo dešiniosios pažiūros sukėlė nerimą net pačioje E. Macrono stovykloje.
Gynybos ministras Sebastienas Lecornu, artimas E. Macrono sąjungininkas, tęs darbą naujajame kabinete.
Naujam finansų ministrui 33 metų Antoine‘ui Armandui tenka sudėtingas darbas – kitą mėnesį pateikti parlamentui valstybės biudžeto projektą. Prieš tai jis vadovavo parlamento ekonomikos reikalų komisijai.
„Greenpeace“ pasmerkė respublikonės Annie Genevard paskyrimą žemės ūkio ministre ir makronistės Agnes Pannier-Runacher paskyrimą vadovauti su klimato kaita susijusiems klausimams.
„Mums reikia radikalių ir plataus užmojo veiksmų klimato ir socialinei krizėms įveikti, tačiau ši vyriausybė jau atrodo įstrigusi pasenusioje senojo pasaulio logikoje“, – sakė organizacijos vykdomasis direktorius Prancūzijoje Jeanas-Francois Julliardas.
Ministrų kabinete tėra vienintelis kairiųjų pažiūrų politikas – mažai žinomas buvęs socialistas Didier Migaud, kuriam patikėtos teisingumo ministro pareigos.
Pirmasis naujojo ministrų kabineto posėdis numatytas pirmadienio popietę. Numatyta, kad premjeras M. Barnier kreipsis į parlamentą spalio 1 d.
