Ukrainiečiams vis garsiau kalbant apie kontrpuolimą, Rusija paskelbė pradedanti dviejų karinių jūrų laivynų pratybas. Netrukus po šios informacijos paviešinimo įvyko sprogimas Kachovkos hidroelektrinėje, po kurio buvo užlietos didžiulės Dniepro pakrantės teritorijos. Karinis veikėjas, lakūnas pulkininkas Zenonas VEGELEVIČIUS neatmeta prielaidos, kad ryšys tarp Rusijos laivynų pradėtų pratybų ir sprogimo Kachovkoje gali būti, tačiau pačių mokymų jis linkęs nesureikšminti.
- Vis garsesnės kalbos apie ukrainiečių kontrpuolimą, Rusijos pradėti manevrai ir incidentas Kachovkoje - tai susiję?
- Ryšio tarp kontrpuolimo ir pratybų aš neįžvelgiu. Pratybos planuojamos iš anksto, joms ruošiamasi, apie tai informuojamos kitos šalys, tad visi viską žino. O štai sprogimas, manau, gali būti susijęs tiek su jomis, tiek su ukrainiečių planuojamu kontrpuolimu. Tie, kurie valdo situaciją ir taip pasielgė sugriaudami kitų gyvenimus, nėra žmonės, tačiau žiūrint iš karinės-strateginės pusės, daug kas stoja į savo vietas.Pirmiausia, sprogimas hidroelektrinėje ir po to prasidėjęs potvynis nukreipė visų dėmesį į šį incidentą, todėl mažiau jo skiriama tam, kas vyksta Baltijos jūroje ar Ramiajame vandenyne. Reikalas tas, kad svetimos šalys visuomet linkusios stebėti pratybas iš arti, nes taip vykdoma žvalgyba ir daromas psichologinis poveikis. Paprastai svetimi laivai į pratybų rajonus, kur vyksta kovos veiksmų imitacija, stengiasi nelįsti, tačiau ir anksčiau pasitaikydavo visokių incidentų, tad šiandieninėje situacijoje jie tampa dar realesni, todėl tam ir galėjo būti imtasi „prevencinių priemonių".
Be to, išsiliejus Dnieprui, bet kokiam puolimui žemiau Kachovkos yra užkirstas kelias. Išsiliejusi upė ir užlieti keliai apsunkina technikos permetimą, net ir vandeniui nusėdus pakrančių ruožai dar ilgai bus nenaudojami, todėl vienu sprogimu buvo išspręsta nemažai karinių kausimų.
Tai leidžia teigti, kad už incidento stovi rusai, nes situacija yra kenksmingesnė ukrainiečiams. Be to, kokia jiems prasmė naikinti jų pačių žemėje stovintį nekilnojamąjį turtą ar skandinti savo žmones?
- Pratybos Baltijos jūroje apims ir Kaliningrado sritį, o jose dalyvaus tiek mažieji raketiniai, tiek desantiniai kateriai. Tai gali kelti pavojų Lietuvai ir Lenkijai?
- Baltijos laivynas yra labai silpnas. Manau, kad silpnesnis Rusijoje yra tik Kaspijos laivynas. Reikia suprasti, kad Baltijos jūra yra uždara. Toks savotiškas indas su vandeniu, kuriame gali kažkas vykti, bet tik tose ribose.
Taip pat reikia patikslinti, kas yra laivas. Liaudis visus vadina laivais - tiek žvejybinius laivelius, tiek lėktuvnešius. Tačiau tai - visiškai skirtingai dalykai, nes karinis laivas yra platforma, skirta tam tikros ginkluotės gabenimui ir jos valdymui. Nors ir čia yra savų niuansų. Tarkime, kaimyniniame Karaliaučiuje rusai turi nemažai karinių katerių, bet klausimas, kiek jų tinkami eksploatuoti, kokias raketas ar amuniciją gali gabenti ir t.t. Ir čia tikrai nėra tokių strateginių ar povandeninių laivų, kuriuos turi Šiaurės laivynas, todėl nemanau, kad turimomis pajėgomis jie galėtų padaryti kažką labai blogo.
Tas pats pasakytina ir apie poligonų naudojimą. Karaliaučiuje jų yra, tačiau nepamenu, kad būtų tokių, kuriuos šaudymui galėtų naudoti ir laivai, nes tam reikia didžiulių plotų. Manau, kad esamus naudos aviacija, galbūt desantininkai, tačiau tikrai ne laivai.
Aišku, per kiekvienas pratybas, kuriose šaudoma, išlieka tam tikras rizikos veiksnys, jog kažkas gali pakrypti ne taip, tačiau uždrausti pratybų niekas negali. Tarptautinė teisė leidžia visoms šalims neutraliuose vandenyse vykdyti mokymus apie tai iš anksto informavus kaimynines valstybes.
Žinoma, tam tikros tarnybos privalo sekti ir stebėti, ar viskas vyksta pagal planą, tačiau Lietuvos ir Lenkijos galimybių tam gali būti mažoka. Kita vertus, jas tikrai turi mūsų sąjungininkai. Be to, pratybos vyksta dešimtmečiais, todėl visi puikiai supranta, kas yra tik mokymai, o kas - potencialus pavojus, nes kariuomenės permetimui reikia ir laiko, ir išteklių. Tai leidžia ne tik stebėti kitų šalių mokymus, bet ir teikti atitinkamas prognozes.
Ypač tai pasakytina apie laivų flotilės judėjimą. Jeigu Rusija nuspręstų pasiųsti Baltijos laivyną į Juodąją jūrą, nepastebimai to padaryti nepavyktų. Ir nelabai matau, kad būtų prasmė, nes didelių laivų ar net tokių, kokius turėjo Juodosios jūros laivynas, kaip minėjau, čia nėra, o mažieji kateriai kažko iš esmės nepakeistų. Didelių ar povandeninių laivų nėra todėl, kad Baltijos jūra tam per sekli. Didžiųjų karo laivų grimzlė siekia apie 25 metrus, povandeniniai laivai, jeigu nori likti nematomi ir veikti efektyviai, turi nusileisti, priklausomai nuo klasės, į 200 - 300 metrų gylį. Baltijos jūroje tokių gelmių nerasit, todėl net dujas į terminalą gabenančius laivus visuomet pasitinka jiems farvaterį gilinanti žemsiurbė.
Galiausiai reikia nepamiršti, kad kelius į Juodąją jūrą kontroliuoja Turkija, o karinių laivų ji pastaruoju metu nepraleidžia, todėl apie tai galima pamiršti.
- Mokymai Ramiajame vandenyne gali būti susiję su Kinijos pretenzijomis į Taivaną? Kalbu apie galimą jūrų kelių blokadą, kinų intervencijos palaikymą ir t.t.
- Nemanyčiau, kad rusai ten norėtų kištis. Be to, jiems, kaip ir Baltijos jūros laivyno atveju, problematiška būtų pasiekti Taivano pakrantes. Pratybas jie gali vykdyti Tolimuosiuose Rytuose, bet tikrai nebūtų lengva apeiti vakariau esančių Japonijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių, kurios turi atitinkamas priemones ir atidžiai stebi situaciją. Labai nustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad jie visgi nusprendė padėti kinams ir įsibrovė į Indijos vandenyną.
Reikia nepamiršti ir to, kad kinai turi gerokai stipresnę nei rusų kariuomenę, laivyną ir aviaciją. Tad jeigu Rusija ir nuspręstų siųsti pagalbą, tai labiau būtų panašu į blusą, ieškančią naujo kailio, prie kurio galėtų prisiplakti.
Labiau tikėtinas yra noras pademonstruoti savo menamą galią. Tolimuosiuose Rytuose užtektinai įtampos taškų, nes ten driekiasi prekybiniai jūrų keliai, išplaukimas iš Arkties vandenyno, gausūs, bet dar neeksploatuojami naftos, dujų klodai ir t.t. Rusai nori parodyti likusiam pasauliui ir, pirmiausia, apie Kurilų susigrąžinimą svajojantiems japonams, kad tikrieji šeimininkai čia yra jie.
Visgi, nepaisant žvanginimo ginklais, jie neturi tiek galios ir potencialo, kad veltųsi į globalų, pasaulinį karą. Tam tikri gamybiniai pajėgumai išlikę, tačiau dėl Vakarų įvestų sankcijų nebepavyksta išnaudoti visų jų galimybių. Jeigu ne Iranas, manau, stotų ir paskutinės veikiančios rusų gamyklos. Aišku, ne visa pramonė reikalauja aukštųjų technologijų. Kažką galima nuveikti vien plaktuku ir atsuktuvu, tačiau tik ne tada, kai kalbama apie modernias stebėjimo ar ugnies koregavimo sistemas, kur svarbu ne tik gauti informaciją iš palydovų, bet ir turėti galimybę ją apdoroti.
Taip pat tikiuosi, kad Kremliui vis dar užtenka sveiko proto suvokti, jog prasidėjus branduoliniam konfliktui, neliks ne tik priešininkų, bet ir jų pačių. O tai, ką jie daro dabar, yra savotiškas varlės pūtimasis poravimosi metu, norint pabrėžti savo išskirtinumą.
- Iš viso pratybose dalyvauja apie 100 laivų - tai daug ar mažai?
- Tai nėra didelis kiekis.
Karaliaučiaus srityje esančiame Baltiske rusai turi kelias dešimtis katerių, tačiau, kaip minėjau, neaišku, kiek jų yra eksploatuojami ir kiek kam skirta. Reikalas tas, kad ne visi laivai yra koviniai. Ne visi turi puolamą ginkluotę. Yra aprūpinimo ar žvalgybos laivai, kurie ginklų turi tik savo apsaugai, tad jie visiškai netinkami atakoms. Įprastai laivai plaukia grupėmis, kurias sudaro skirtingų tipų ir paskirčių vandens transportas, todėl bendras įvardintas skaičius nieko nesako apie tokių grupių karinį potencialą.
- Pratyboms numatyta nuo 10 iki 20 dienų.
- Irgi logiškas, protingas terminas. Baltijos jūroje per 10 dienų flotilė kelis kartus ją perplauks, Ramiajame vandenyne per 20 dienų laivai irgi įveiks tam tikrą numatytą atstumą.
Čia būtina patikslinti, kad grupėje laivai gali turėti skirtingus judėjimo greičius. Judėjimo greitį apsprendžia lėčiausiai judančio laivo minimalūs režimai, nes maksimalūs naudojami tik kovos veiksmų metu. Žinant flotilės judėjimo greitį, manevrų laiką reikia padalinti per pusę, atimti mažiausiai parą, kurios reikės laivų aprūpinimui degalais ar maistu kelionės metu, ir sužinosime vietą, kurią jie gali pasiekti.
3,5 ar 11 tūkst. žmonių taip pat yra normalus skaičius, kadangi jis apima ne tik jūreivius, bet ir aprūpinimo, ryšių personalą ir t.t. Aišku, norint sukurti laužą ar sukelti gaisrą, užtenka ir vieno degtuko, bet rimtesniems darbams toks kariškių skaičius yra per mažas.
- Ko siekiama tokioms pratybomis ir kaip į jas turėtų reaguoti aplinkinės valstybės?
- Aš manau, kad tai bandymas pademonstruoti glembančius raumenis. Toks siekis parodyti, kad, nepaisant situacijos Ukrainoje, jie yra pajėgūs padaryti žymiai daugiau, negu daro dabar.
Kitas momentas, karo veiksmuose dabar dalyvauja tik pėstininkai ir aviacija, o kitos kariuomenės rūšys paliktos nuošalyje, tačiau joms taip pat reikia neprarasti įgūdžių. Kariai šaukiami, apmokomi, tad jiems būtina teorines žinias išmėginti praktikoje, o kur tai daryti, jeigu ne pratybose? Aišku, jeigu Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų visiškai išsekusios, kitaip sakant, jeigu tai būtų paskutinės jų „kelnės", jas tausotų, tačiau ir nukraujavusi Rusija dar turi tam tikrų išteklių.
Nepaisant sankcijų, prekyba nafta ir deimantais nesustojo. Be to, karas yra nelaimė paprastiems žmonėms, tačiau oligarchams ar parsidavusiems politikams tai yra puiki proga pasididinti savo turtus. Ir jie, kol gali, tuo naudojasi, taip generuodami karui reikalingas lėšas bei sudarydami galimybę Rusijai, karts nuo karto, pažvanginti dar užsilikusiais ginklais. O kol ginklai žvanga, visiems būtina išlikti budriems, nes kartą metuose gali iššauti ir lazda.