Premjeras: maždaug 12 mlrd. eurų „Belaruskalij" ieškinys prieš Lietuvą - politinio spaudimo priemonė

„Niekaip nevertinu, arbitražas ir įvertins pagrįstumą šitų ieškinių - ar tai 16, ar 10, ar 12 mlrd. eurų, jokio įspūdžio nedaro. Mes manome, kad tai yra politinio spaudimo priemonė", - žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.

Anot jo, Vyriausybė veiksmų nesiims, nes tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo arbitražo byloje Lietuvai atstovaujančių teisininkų.

„Yra teisininkai, kurie dirba savo darbą ir jie jį padarys. Manome, kad Lietuvos pozicija yra teisinga", - pabrėžė premjeras.

Tuo metu susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė situacijos komentuoti kol kas negalintis.

„Susisiekimo ministerijos pozicija yra visiškai teisinė - komentuoti galėsime tik tą ir tik tada, kai galėsime tai daryti. Šiuo atveju komentuoti neturiu teisės (...) tam, kad kita šalis neiššauktų tolimesnių teisinių veiksmų", - žurnalistams teigė ministras.

Kaip pirmadienį pranešė Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) Hagoje, „Belaruskalij" iš Lietuvos siekia prisiteisti daugiau nei 12 mlrd. eurų dolerių (apie 11,8 mlrd. eurų) siekiančius nuostolius.

Anot teismo, pareiškimas pateiktas 2024-ųjų gruodžio 2 d., o arbitražo procedūrą prieš Lietuvą Baltarusijos valstybinė bendrovė pradėjo 2023 m. spalio 17 d.

Apie tai, kad iš Lietuvos reikalaujama nuostolių atlyginimo suma gali siekti beveik 12 mlrd. eurų, pernai gruodį pranešė žiniasklaida, remdamasi šaltiniais. 

Visgi, žiniasklaidos duomenimis, Lietuvos pusė naująjį pareiškimą vertina kaip „Belaruskalij" siekį išgąsdinti, nes keičiantis valdžioms atsiveria galimybė priversti Lietuvą sėstis prie derybų stalo arba siekti susitarimo arbitraže.

Būsimas premjeras Gintautas Paluckas pernai lapkritį patvirtino anksčiau aptaręs sankcijų klausimus su advokatu Viliumi Nikitinu, atstovaujančiu „Belaruskalij" trąšas Klaipėdoje kraunančios įmonės „Birių krovinių terminalas", valdomos verslininko Igorio Udovickio, interesams.

30 proc. „Birių krovinių terminalo" akcijų priklauso „Belaruskalij".

Taip pat, kaip skelbė žiniasklaida, „Belaruskalij" siekia ne tiek žalos atlyginimo, kiek visiško sankcijų atšaukimo - esą to siekiama visais lygmenimis bei visomis priemonėmis.

„Belaruskalij" teigimu, nuostolius ji patyrė tranzitą per Lietuvą sustabdžius nuo 2022 m. vasario 1 d., kai jis turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Sutartį su Baltarusijos gamintoja nutraukė valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai".

Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad „Belaruskalij" Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.

Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3-5 metus.

Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law - ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų - vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.

Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.  

Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij" Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij" kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.

Šios sutarties denonsavimui pernai spalį jau yra pritaręs Seimas.