8 nuotr.Barselonoje sekmadienį šeštą vakarą iš eilės vyko protestai prieš muzikanto Pablo Haselio sulaikymą. Kaip ir ankstesniais vakarais, neišvengta susirėmimų tarp demonstrantų ir policijos. Lietuviškas „mainstrymas" Katalonijos protestuotojus toliau vadina „riaušininkais", o policija ten esą „įvedinėja konstitucinę tvarką" - priešingai nei siaubingų Baltarusijos bei Rusijos „režimų" atveju, kur masiškai esą pažeidinėjamos „žmogaus teisės"...
Šimtai žmonių sekmadienį susirinko „Barcelona-Sants" geležinkelio stotyje ir skandavo „Laisvę Pablo Haseliui". Traukdami miesto centro link, jauni žmonės mėtė į policininkus šiukšliadėžes ir kitus daiktus, statė barikadas. Policija atsakė „bananų" smūgiais ir dujomis - vaizdai buvo panašūs į neseniai transliuotus vaizdus iš Baltarusijos ir Rusijos. Visa laimė, kad Ispanija - demokratiška šalis, todėl ir suimamiems protestuotojams neturėjo taip skaudėti...
Policijos duomenimis, vien tik sekmadienį Barselonoje sulaikyti mažiausiai penki asmenys, išdaužę vienos parduotuvės vitrinos langą. Tačiau liudininkai kalba apie dešimtis suimtųjų, skandavusių politinius šūkius - „Laisvę Katalonijai", „Ne Madrido režimui" ir pan.
Užvakarykščio protesto išvakarėse, antrajame pagal dydį Ispanijos mieste į gatves taip pat išėjo tūkstančiai žmonių. Per protestus kilo dideli susirėmimai. Policijos duomenimis, miesto centre esą buvo nusiaubta daug parduotuvių.
Muzikantas P.Haselis buvo suimtas antradienį, nes neatvyko atlikti devynių mėnesių kalinimo bausmės, skirtos jam dėl Ispanijos karališkosios šeimos ir valstybės institucijų įžeidimo (dar vienas keistas sutapimas su A.Navalno atveju). Be to, muzikantui ketvirtadienį skirta dar pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, nes jis procese prieš du policininkus grasino liudininkui.
Nuo antradienio Ispanijoje kiekvieną vakarą vyko protestai. Jie prasidėjo P.Haselio gimtojoje Katalonijoje, tačiau vėliau išplito į Madridą ir kitus miestus. Oficialiai teigiama, kad iš viso jau suimta per 100 žmonių, tačiau nei Briuselyje, nei Vilniuje niekas nereikalauja įvesti sankcijų Ispanijos pareigūnams, susidorojantiems su „taikiais protestuotojais".
Situaciją komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:
Mūsų „mainstrymas" akivaizdžiai nepalaiko protestų Barselonoje, bet užtat uoliai „kovoja", kad tokie protestai vyktų Rusijoje ir Baltarusijoje. Suprantama - jie juk skiria „represijas" nuo „konstitucinės tvarkos palaikymo", „autoritarinius režimus" nuo tikrųjų „demokratinių" valstybių"... Ten, į Rytus, kaip žinia, yra tik represijos prieš „taikią opoziciją", nes ten valdo kraujo ištroškę režimai. Kitaip sakant, kai tik Rusijos ar Baltarusijos valdžia panaudoja tuos pačius metodus, kaip Ispanijoje ar Prancūzijoje, pas mus iškart pasipila negatyvas, ir atvirkščiai - kai lygiai tas pats vyksta Vakaruose, kukliai nutylima ir akcentuojama, kad „riaušininkai" kelia grėsmę demokratijai. Nieko čia naujo.
Beje, buvo labai geras pavyzdys Žosepo Borelio vizito Maskvoje metu: rusai jam parengė vaizdo medžiagą ir parodė - štai, kas pas jus vyksta, o štai mūsų įvykiai... Tai jis nieko nesugebėjo pakomentuoti, tik pasakė, kad yra nesusipažinęs su šia medžiaga...
Tai, kas vyksta Ispanijoje, tarsi neliečia ir Europos Sąjungos - iš Briuselio taip pat niekas nepuola smerkti susidorojimo su protestuotojais Barselonoje. Matyt, jie moka susidoroti itin švelniai ir demokratiškai. Tie dvejopi standartai, žinoma, labai bado akis, bet jau seniai nestebina.
Kalbant apie ispanų reikalus, akivaizdu, kad nepasitenkinimas ir pasipriešinimas centrinei valdžiai Katalonijoje rusena. Tai galima palyginti su verdančiu katilu: padidinus ugnį - vanduo visada bando prasiveržti, galima ugnį mažinti arba mėginti tą katilą užvirinti, bet tas pasipriešinimas dėl to niekur nedingsta... Žinoma, kad Katalonijai pavyktų atsiskirti, turi palankiai susiklostyti daugybė aplinkybių. Prisiminkime, kaip žlugo Tarybų Sąjunga - juk nebuvo vienos aiškios priežasties, susidėjo labai daug aplinkybių. Taip ir čia. Galbūt škotai paskelbs naują referendumą ir atsiskirs nuo Didžiosios Britanijos - toks įvykis galėtų smarkiai stimuliuoti pasipriešinimą Katalonijoje ir padidintų jų atsiskyrimo šansus. Gal Briuselis ar centrinė Ispanijos valdžia iškrės kokią nors nesąmonę... Be to, neužmirškime ir apie pandemiją, kuri savaime generuoja žmonių nepasitenkinimą. Visa tai niekur nedingsta, problema neišspręsta, o Ispanijos valdžia tik atidėlioja sprendimus - anksčiau ar vėliau visa tai gali prasiveržti gavus reikšmingesnį impulsą.
