Protestai Rusijoje: ar įmanomi pokyčiai?

Pirmadienį tūkstančiai protestuotojų, nepaisydami valdžios perspėjimų, susirinko į demonstracijas nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo. Protestai dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno suėmimo rengiami jau antrą savaitgalį iš eilės.

„OVD Info" agentūra, kuri skelbia informaciją apie sulaikymus per opozicijos protestus, pranešė, kad buvo sulaikyta daugiau nei 5300 žmonių: apie 1800 - Maskvoje ir apie 1200 - Sankt Peterburge.

Protestai, dėl kurių valdžia uždarė Maskvos centrą, surengti prieš teismo posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl bausmės A.Navalnui.

44-erių opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. skirtos atidėtos bausmės sąlygas, jam gresia 2,5 m. nelaisvės.

Pirmadienį generalinė prokuratūra pranešime teigė remianti kalėjimų tarnybos prašymą pakeisti atidėtą A.Navalno laisvės atėmimo bausmę į realią.

Be to, Rusijos teismas pirmadienį A.Navalno žmonai Julijai skyrė 20 tūkst. rublių (apie 219 eurų) baudą už dalyvavimą nesankcionuotame proteste pirmadienį.

Prancūzija pirmadienį paragino Vokietiją dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimo Maskvoje nutraukti dujotiekio „Nord Stream 2" projektą su Rusija. „Visada sakėme, kad turime didžiulių abejonių dėl šio projekto tokiame kontekste, - „France Inter" radijui sakė jaunesnysis Europos reikalų ministras Klementas Bonė (Clementas Beaune). Tačiau Vokietija pirmadienį pareiškė, jog jos pozicija nesikeičia.

Situaciją komentuoja Saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Svarbiausias dalykas, kurį reikia stebėti Rusijos protestuose, yra dinamika - net ne absoliutūs skaičiai, ar ten daug išėjo, ar mažai, ar plačiai, ar siaurai... Palyginus su Rusijos dydžiu, su visa sociumo apimtimi, yra aišku, kad protestuojama kol kas gana menkai.

Jeigu pažvelgtume į sistemų pokyčių teoriją, - jeigu tokiose šalyse kaip Rusija sukyla iki 3 proc. žmonių, tuomet sistema nereaguoja, nebent kas nors paburbuliuoja tolimuose televizijos užkulisiuose... Kai atsiranda nuo 3 iki 12 proc. aktyvių žmonių, einančių į protestus, tuomet sistema dar pajėgi pati tai užslopinti. Kai atsiranda daugiau nei 12 proc. protestuotojų, tuomet įmanoma juos sustabdyti atitinkamai veikiant ir išorės jėgoms kardu su konsoliduotomis vidaus pajėgomis, t.y. su užsienio pagalba. O kai protestuojančių skaičius pasiekia 30 proc., tuomet jau jų niekas negali sustabdyti.

Žinoma, kai kuriais atvejais užtenka ir mažesnių pajėgų: jeigu pakyla tarkime 3 proc. aktyvių protestuotojų, o valdžia nesugeba su tuo susitvarkyti, arba nieko nedaro, arba elgiasi neteisingai jų atžvilgiu, o tai dar labiau suaktyvina protestuojančius bei gausina jų gretas, tuomet yra tikimybė, kad protestuojančių pagausės iki 12 proc., o išorinės jėgos taip pat veikia pokyčių linkme, tuomet padėtis dažniausiai jau būna nesuvaldoma.

Kalbant konkrečiai apie Rusiją, reikia atsakyti į du klausimus: ką mes laikome ta aktyviąją visuomenės dalimi? Nes iš gaunamų vaizdų labai sunku susidaryti objektyvų įspūdį - į policijos areštines pakliūva ne tik protestuotojai, bet ir eiliniai praeiviai. Ir antras klausimas: koks populiacijos procentas jau dabar išeina į Rusijos gatves? Jeigu žinotume tikslius atsakymus, galėtume prognozuoti tiksliau, o ne vien spėlioti. Bet kokiu atveju, kol kas, manau, kad ir protestuojančiųjų gretose nėra kategoriškai apsispręsta tą valdžią pakeisti, todėl lieka neaišku, kokių pokyčių ta protestuojanti Rusija nori. Tas pats A.Navalno rėmimas yra gana dviprasmiškas - jeigu keisti V.Putiną, bet nekeisti sistemos, tuomet sukuriama nauja situacija, beveik niekuo nesiskirianti nuo buvusiosios.

Taigi, stebėkime dinamiką - tiek protestuojančių skaičių, tiek jų reikalavimus, tiek ir valdžios reakciją į tai: ar valdžia adaptuojasi, ar griežtina sankcijas, ar stengiasi įvelti į klampią situaciją, kada kažkas protestuoja, bet niekas nesikeičia, kaip Baltarusijoje... O keistis gali tik tada, kai atsiranda teigiama dinamika iš vienos ar kitos pusės.