Pusė Vokietijos jau palaiko Rusiją?

Šio tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustų vokiečių visiškai arba iš dalies pritaria teiginiui, kad Rusijos karas prieš Ukrainą buvo neišvengiama Maskvos reakcija į NATO provokaciją. Tai 11 proc. daugiau negu balandžio mėnesį.

44 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies įsitikinę, kad Putinas kovoja su „pasaulio elitu", kuris „tampo virvutes iš už uždangos" - 12 proc. daugiau negu balandį.

14 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukraina „istoriškai neturėjo teritorinių pretenzijų" ir iš esmės „buvo Rusijos dalis".

Beveik dvigubai - iki 9 proc. - padaugėjo žmonių, tikinčių, jog karas buvo būtinas siekiant „nuversti fašistų valdžią" Ukrainoje.

Pasak sociologų, Rytų Vokietijos gyventojai šiems teiginiams pritaria kur kas labiau negu Vakarų Vokietijos gyventojai. Taip pat paaiškėjo, kad Rusijos propaganda kur kas labiau tiki vokiečiai, linkę protestuoti prieš koronaviruso pandemijos ribojimus ir energijos išteklių kainų augimą.

Apklausa buvo surengta spalio 3-10 dienomis, joje dalyvavo 2 200 respondentų nuo 18 iki 90 metų amžiaus.

Akivaizdi koreliacija tarp protesto prieš savo valdžios sprendimus ir dairymosi į priešišką stovyklą vertinama dvejopai. Paprasčiausias aiškinimas, dėsningas sisteminių vertintojų retorikoje, yra tas, kad antisisteminė pozicija iš principo reiškia priešiškumą savo šaliai ir palankumą priešams. Sudėtingesnė interpretacija būtų tokia, kad žmonės, nusivylę savo valdžia ir sisteminės žiniasklaidos sąauga su šia valdžia, dairosi alternatyvios informacijos ir čia savo paslaugas siūlo didžiulę patirtį turintys priešiškos stovyklos propagandos kanalai.

Pirmosios versijos šalininkai atsakomybę perkelia suklaidintiems žmonėms, antroji versija reiškia, jog atsakomybė pirmiausiai tenka valdžiai ir sisteminei žiniasklaidai, kurios nuvilia žmones taip, kad jie tampa penktąja kolona. Stebint, kaip Maskvos propaganda tikinčių žmonių skaičius auga, akivaizdu, jog į priešišką stovyklą pereina ir tokie žmonės, kurie dar prieš kurį laiką buvo kitoje stovykloje ar bent neutralūs. Tai rodo, jog politinė-ekonominė-informacinė sistema pati gamina priešus sau ir - kas daug blogiau - savo šaliai.

Papildomu motyvu ieškoti draugų Rusijoje tampa tai, kad sistema pati sieja bet kokias antisistemines pozicijas su Kremliumi. Jei pasisakai prieš genderizmą, globalizmą, masinę imigraciją ar laukinį kapitalizmą, reiškia, esi viename kelyje su Vladimiru Putinu. Naivesni žmonės, pastatyti prieš tokią alternatyvą, natūraliai galvoja: jei V.Putinas kovoja su šiuo blogiu, tai, greičiausiai, jis - visai šaunus vaikinas. Daugelis žmonių pernelyg paprasti, kad sugebėtų galvoti daugiau, kaip dviem kategorijomis iškart. Taip sistema augina priešų gretas.

Šiuo metu, kai Lietuvoje vyksta „vatnikų" medžioklė, tikrus Kremliaus šalininkus metant į vieną krūvą su bet kokiais antisistemininkais, ši vokiečių apklausa verta ypatingų apmąstymų. Ilgus metus mums aiškinta, kad Vakarai - beveik monolitas, iš ten ateina tikrosios vertybės ir apsauga nuo Maskvos. O dabar aiškėja, kad pusė tokios šalies, kaip Vokietija, palaiko tą pačią Maskvą.

Tai reikalauja rimtai peržiūrėti tiek vidaus, tiek tarptautinę politiką. Pirmiausiai būtina kuo greičiau nutraukti „vatnikų" gamybą ten, kur jų nėra, baigti žmonių kiršinimą, atsisakyti skaldančių iniciatyvų, pradėti rūpintis žmonių gerove ir bent jau atsiverti garbingai diskusijai tarp valdžios ir visuomenės atstovų. Antra vertus, reikia suvokti, kad Vakarai - įvairialypiai ir tikrai nėra teisinga pasitikėti viskuo, kas iš jų ateina. Reikalingas darbas su tais užsienio partneriais, su kuriais yra daugiausiai bendrų taškų, ir tik tų bendrų taškų pagrindu.

O tuo metu, kol mes ginčijamės ir priešinamės, Ukraina gina savo tautos apsisprendimo teisę. Ne Ukraina įsiveržė į Rusiją, bet atvirkščiai. Nuo to ir reikėtų pradėti diskusiją su tais, kurie dar linkę diskutuoti.