Vis garsiau kalbant apie Rusijos teritorijų apšaudymą, pati šalis stiprina savo ginkluotąsias pajėgas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu laikraščiui „Times" teigė, kad leidimas Kijevui smogti ilgojo nuotolio raketomis giliai į Rusiją nebūtų eskalaciją reiškianti „raudonoji linija".
„J.Stoltenbergas linkęs nepaisyti prezidento Vladimiro Putino perspėjimo, kad raketų panaudojimas būtų ta riba, po kurios Rusija pradėtų karą su NATO, - sakoma straipsnyje. - V.Putinas daug kartų perspėjo apie „raudonąsias linijas", tačiau neaštrino padėties net ir kalbėdamas apie tiesioginį NATO sąjungininkų dalyvavimą konflikte."
Generalinis sekretorius neslėpė, kad palaiko tokias šalis kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios pasisako už tai, kad Kijevui būtų suteiktas leidimas naudoti ilgojo nuotolio raketas.
V.Putinas anksčiau sakė, kad NATO šalys dabar diskutuoja ne tik apie galimą Vakarų ilgojo nuotolio ginklų panaudojimą, bet ir sprendžia, ar tiesiogiai dalyvauti pačiame konflikte. Tiesioginis Vakarų šalių įsitraukimas pakeistų jo esmę, todėl Rusija, reaguodama į jai kylančias grėsmes, būtų priversta priimti sprendimus.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo didinimą apsprendė grėsmių, kylančių šaliai palei jos išorines sienas, skaičius, pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rugsėjo 16 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką padidinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas 180 tūkst. žmonių - iki 2,389 mln., įskaitant 1,5 mln. kariškių. Tai buvo trečiasis personalo skaičiaus didinimas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios.
Valstybės Dūmos gynybos komitetas informavo, kad V.Putino dekretas nėra susijęs su mobilizacija ar papildomu verbavimu. Kariuomenės didinimą suponavo NATO plėtra, todėl būtina formuoti naujus karinius vienetus. Visų pirma plėtra bus vykdoma tarnaujančių pagal sutartis karių sąskaita, paaiškino Dūmos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas.
Karinės-politinės analizės biuro vadovas Aleksandras Michailovas prognozavo, kad kariuomenės didinimas tęsis, įskaitant ir plečiamus šaukimo planus. Pasak eksperto, būtina didinti šauktinių skaičių, kad kuo didesnė dalis jaunuolių atliktų karinę tarnybą ir žinotų, kas yra kario specialybė.
Visgi A.Michailovas nemanė, kad kils nauja mobilizacijos banga, nes, jo nuomone, tam nėra rimtų priežasčių. Taip pat ekspertas kalbėjo apie būtinybę didinti kitų teisėsaugos institucijų - FSB, pasienio tarnybos, Nacionalinės gvardijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Ypatingųjų situacijų ministerijos - personalą.