Rudenį turėtų pasirodyti A.Navalno memuarai

J.Navalnaja papasakojo, kad po apnuodijimo Aleksejaus aplinka nuolat jį ragino aprašyti prisiminimus, tačiau jis vis delsė tuo užsiimti. „Kokia biografija, kai tau tik 44-eri? Nugyventa kiek daugiau negu pusė gyvenimo. Todėl jis labai ir neskubėjo, nes tikėjo, kad dar viskas priešakyje. Bet išėjo taip, kaip išėjo. Siaubinga ir labai neteisinga. Pasirodo, ateityje nebuvo jokios kitos pusės", - nurodė moteris.

Galiausiai opozicionierius visgi ėmėsi rašyti memuarus ir netikėtai greitai įsitraukė, toliau pasakojo J.Navalnaja. „Jam patiko prisiminti su įvykiais šalyje susijusius savo gyvenimo įvykius. Taip pat jis su pasimėgavimu aprašė savo vaikystę", - prisiminė ji.

Memuarai turėtų pasirodyti spalio 22 d. Knyga jau išversta į 11 kalbų, bet jų bus gerokai daugiau. Išankstinis užsakymas prasidėjo balandžio 11 d. Pasak J.Navalnajos, rusu kalba knyga taip pat bus išleista.

Laikraščio „The New York Times" (NYT) teigimu, knyga vadinasi „Patriotas". Jungtinėse Valstijose ją balandžio 22 d. pristatys leidykla „Knopf". Pirmasis tiražas sieks 500 tūkst. egzempliorių. Pasak NYT, panašiu laiku memuarai pasirodys ir kelios kitose šalyse.

Leidyklos pranešime spaudai nurodyta, kad memuarai atspindi A.Navalno įsitikinimą tuo, jog permainos - neišvengiamos, joms neįmanoma pasipriešinti ir jos būtinai prasidės. „Knopf" atstovas patikslino, kad politikas memuarus rašė pats, tačiau dalį skyrių jis padiktavo. Dabar J.Navalnaja bendradarbiauja su leidykla ir tobulina bei redaguoja rankraščius.

Didžiąją dalį prisiminimų A.Navalnas užrašė būdamas Vokietijoje, kur reabilitavosi po apnuodijimo, nurodė leidykla. Kolonijoje jis tęsė darbą, todėl knygoje bus ir anksčiau neskelbti laiškai iš kalėjimo.

A.Navalno bendražygė Kira Jarmyš savo „Telegram" kanale rašė, kad prisidėjo prie knygos atsiradimo - iki opozicionieriaus išvykimo iš Vokietijos į Rusiją ji rašė jo diktuojamą tekstą. K.Jarmaš taip pat patikino, kad knyga tikrai pasirodys ir rusų kalbą, tačiau detalės bus paskelbtos vėliau.

A.Navalvas mirė vasario 16 d. Jamalo kolonijoje „Poliarinis vilkas". Jo bendražygiai dėl opozicionieriaus mirties kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.