Ukrainiečiams veržiantis gilyn į Rusijos teritoriją, Baltarusija siunčia tankus į pasienį su Ukraina.
Užklupo nepasirengusius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Rusijos Kursko srityje leido Gynybos pajėgoms bent laikinai perimti iniciatyvą viename fronto ruože ir tęsti kovą visame mūšio lauke, ataskaitoje rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, praneša UNIAN.
Pasak jų, iniciatyvos turėjimas visoje karo veiksmų teritorijoje nuo 2023 metų lapkričio leido rusams patiems nustatyti kovų Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir reikalavimus, o Kijevas buvo priverstas skirti materialinius ir žmogiškuosius išteklius reaktyviosioms gynybinėms operacijoms.
Tačiau Ukrainos pajėgų operacija Kursko srityje privertė Rusijos karinę vadovybę permesti pajėgas bei priemones į ruožą, kuriame Ukrainos kariai pradėjo puolimą.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kariuomenės vadovybė tikriausiai klaidingai nusprendė, kad Kijevas neturi galimybių perimti iniciatyvos, o Ukrainos sugebėjimas pasiekti operatyvinį netikėtumą ir perimti karinę iniciatyvą verčia abejoti operatyvinėmis-strateginėmis prielaidomis, kuriomis grindžiamos dabartinės Rusijos puolimo pastangos", - pažymi analitikai.
Jų nuomone, ši Ukrainos karių operacija ir galimi tolesni įsiveržimai per sieną verčia Rusiją priimti sprendimą, ar tūkstančio kilometrų tarptautinę sieną su Ukraina laikyti teisėta fronto linija, kurią Rusija turi ginti. Tai gali nulemti ilgalaikio operatyvinio planavimo suvaržymus, su kuriais Rusija anksčiau nesusidūrė.
Apie įsiveržimą į Kursko sritį iš Ukrainos teritorijos buvo pranešta rugpjūčio 6 d. Rugpjūčio 7 d. Rusijos socialiniai tinklai skelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė kelių srities gyvenviečių kontrolę ir stumiasi į Rusijos teritorijos gilumą. Šeštadienį Rusijos valdžia pranešė, kad iš Kursko srities pasienio rajonų į saugesnes vietas evakuota daugiau kaip 76 tūkst. gyventojų.
Pirmadienį Rusijos Belgorodo srityje buvo duoti nauji nurodymai evakuotis, pareiškė šio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Priešas aktyviai veikia ties Krasnojaružskij rajono siena, - socialiniame tinkle „Telegram" pažymėjo jis. - Siekdami apsaugoti mūsų gyventojų sveikatą ir saugumą, pradedame perkelti Krasnojaružskij gyvenančius žmones į saugesnes vietas." Taip pat regione apribota prekyba alkoholiniais gėrimais.
AFP pranešė, kad puolime dalyvauja tūkstančiai Ukrainos karių, „EuroNews" nurodė, kad ukrainiečių daliniai į Rusijos gilumą pasistūmėjo apie 25-30 km.
Baltarusija perkėlė tankus
Rugpjūčio 11 d., Baltarusijos gynybos ministerija parodė tankų perkėlimo prie sienos su Ukraina vaizdus. Jis vykdomas prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu stiprinti pajėgumus pasienyje.
„Vienos iš mechanizuotų formacijų daliniai yra pasirengę atlikti užduotis taip, kaip numatyta. Kariai krauna karinę techniką į geležinkelio transportą ir pradeda judėti į nurodytas teritorijas", - sakoma Baltarusijos karinio departamento pareiškime.
Rugpjūčio 10 dieną, A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos oro gynyba sunaikino kelis oro taikinius, skridusius iš Ukrainos virš Baltarusijos teritorijos. Dalis jų, pasak prezidento, įskrido į Rusijos teritoriją, kur juos numušė oro gynybos sistemos. Gynybos ministras Viktoras Chreninas paaiškino, kad tai buvo dronai. Atsižvelgiant į incidentą su dronais buvo padidinta oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų parengtis. Be to, A.Lukašenka nurodė sustiprinti karių grupuotes Gomelio ir Mozyro taktinėmis kryptimis (esančiomis Baltarusijos pietryčiuose netoli sienos su Ukrainos Sumų regionu ir Rusijos Briansko regionu). V.Chreninas patikslino, kad šiose vietovėse bus dislokuoti specialiųjų operacijų, sausumos ir raketų daliniai, „Polonez" raketų sistemos ir „Iskander" kompleksai.
Minskas incidentą su dronais įvertino kaip labai rimtą ir paskelbė pradedantis konsultacijas šiuo klausimu su sąjungininkais bei partneriais. A.Lukašenka perspėjo Kijevą dėl bet kokių provokacijų ir pažadėjo, kad jos neliks be atsako.
Ukrainos pusė Baltarusijos karių išsiuntimą prie sienos vertina kaip bandymą padėti Maskvai.
Komentuoja Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekspertas, dimisijos pulkininkas Ignas STANKOVIČIUS:
Kurske matome tipišką netiesioginės strategijos veikimą - kalama ne tiesiogiai fronte, o smogiama priešui į silpną bei jautrią vietą, kas gali duoti daugiau naudos.
Šis puolimas - daugiaplanis dalykas. Pirmiausia ukrainiečiai siekia pagerinti situaciją fronte. Rusai rimtų priedangos dalinių už sienos neturėjo, todėl dabar juos tenka permesti iš kitų vietų. Jeigu puolimas Donecko srityje sustos, tai reikš, jog frontas stabilizavosi ir mažiausiai vieną tikslą Kijevas pasiekė. Beje, manau, kad nuolatinis ukrainiečių „virkavimas", jog trūksta žmonių ir technikos, buvo šio plano, kuriam rimtai buvo rengtasi, dalis. Rusai įtikėjo, kad ukrainiečiai silpni ir nėra pajėgūs pulti, todėl dabar už tai moka.
Taip pat Kijevas dar kartą parodė, jog puikiai moka paslėpti savo pasirengimą. Panašiai buvo įvykdyta Charkovo operacija, kuomet rusai buvo atstumti nuo miesto. Dabar vėl viskas ukrainiečiams klostosi sėkmingai. Kalbama, kad puolime dalyvauja apie 10 tūkst. karių. Skaičių patikrinti negalima, bet akivaizdu, jog atakuoja daugiau negu 5 brigados, kurias sudaro kovingi, patyrę daliniai. Taip pat teigiama, kad ukrainiečiai minuoja flangus, taip apsisaugodami nuo „šarvuoto kumščio" smūgio į šoną.
Aišku, yra ir tam tikras poreikis atsikvėpti. Abi pusės išvargusios, poilsio reikia visiems, todėl dabar tikėtinas susitarimas, tačiau keičiasi startinė pozicija ir derybos bus kitokios. Jeigu ukrainiečiai sukaupė pakankamai pajėgų, jie gali pulti ir Belgorodą bei netoliese esančią Kursko atominę elektrinę. „Atsikąsti" šias teritorijas atsakant į Chersono ir Zaporožės užėmimą bei panaudoti viską deryboms.Taip pat Vakarams parodoma, kad ukrainiečiai nesiruošia pralošti. Buvo kalbų, kad kova apstojo, rimtų proveržių nesimato ir t.t. Formaliai ukrainiečiai traukėsi, nes esą nusilpę ir nieko nebegali, bet puolimas situaciją pakeitė ir iniciatyva - ukrainiečių pusėje.
Be abejo, tai paveiks Rusijos vidinę-politinę struktūrą bei viešąją nuomonę. Šalis nebeatrodo tokia galinga, kaip skelbėsi, todėl mažėja motyvacija remti valdžią ir palaikyti karą bei stiprėja destabilizacija. Puolimui vystantis situacija sudėtingėja. Dabar Kremliui reikės pradėti ieškoti kaltų, kas iššauks susipriešinimą. Jeigu kaltieji būtų rasti ir nubausti, bet kokia generaliteto iniciatyva būtų „užmušta", augtų įtampos kariuomenėje.
Toliau viską lems tai, kaip ukrainiečiams seksis įsitvirtinti ir kaip Rusijai pavyks sutraukti papildomus stiprius dalinius. Čia viskas iš vienos kvazistabilios situacijos gali pereiti į kitą. Ukrainiečiams toli veržtis yra pavojinga, nes gali sutrikti tiekimas ir atsiverti flangai. Be to, gintis visuomet yra lengviau negu pulti ir taip tausojami žmonės. Jeigu rusai sutelks pajėgas, jie galės sakyti, jog sukaustė ukrainiečius gynybiniuose mūšiuose, tačiau patys irgi bus sukaustyti. Situacija stabilizuotųsi, bet mūšiai vyktų Rusijos teritorijoje.
Vakarų analitikai teigia, kad situacija sudėtinga ir lygiųjų nebus, bet manau, kad jos galimos. Padėtis fronte išlieka įtempta, nė viena pusė negali atitraukti didesnių pajėgų, bet gali sėkmingai gintis mažesnėmis. Žiūrėsim, kas ginsis, kas - puls, nes dabar numatyti tolesnę įvykių eigą yra sudėtinga dėl per daug didelio galimų ėjimų skaičiaus.
Kalbant apie baltarusių viešai deklaruojamą tankų permetimą į pasienį, ukrainiečiai tokio nefiksavo, bet vienareikšmiai pasakyti, kad tai nevyksta, negalima. Vladimiras Putinas nebejotinai spaudžia A.Lukašenką, todėl šis galėjo surengti „parodomąją akciją", tačiau Kijevas pavojaus iš Minsko pusės nemato. Kita vertus, kalbos apie galimą dalinių perdislokavimą verčia ukrainiečius toliau pasienyje su baltarusiais laikyti dalinius, kurie kitų atveju galėtų prisidėti prie puolimo Kurske, o Minskas turi ką parodyti Maskvai.