Sąjungininkai laukia iš Kijevo kompensacijos

Nori milžiniškos sumos

Kijevas atmetė Vašingtono pasiūlymą sukurti 500 mlrd. JAV dolerių fondą, kuris kompensuotų JAV pagalbą, suteiktą Ukrainai nuo karo su Rusija pradžios.

Pasak „Bloomberg" šaltinių, reaguodamas į planą, kuriame buvo numatytas dalies Ukrainos gamtos išteklių perdavimas Vašingtonui, Kijevas išreiškė susirūpinimą dėl strateginių išteklių kontrolės praradimo ir nepakankamų tolesnės paramos garantijų. Ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis faktinę JAV pagalbą vertina 90 mlrd. JAV dolerių, o tai yra gerokai mažiau nei JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įvardinti 350 mlrd., ir primygtinai reikalauja peržiūrėti susitarimo sąlygas.

Nepaisant to, šeštadienį JAV prezidentas D.Trampas pareiškė: „Mes atgausime savo pinigus. Prašome retųjų žemių elementų ir naftos - visko, ką galime gauti." Jis dar kartą pakartojo, kad JAV Ukrainai padėti skyrė apie 350 mlrd. dolerių.

Pagal Amerikos planą, 500 mlrd. JAV dolerių fondą turėtų suformuoti ir finansuoti Ukraina, tačiau kontroliuoti - JAV. Dokumente daroma prielaida, kad Ukraina atsisakys pusės pajamų iš mineralų, dujų, naftos pardavimo, taip pat pajamų iš uostų ir kitos infrastruktūros. Pasak Vašingtono, tai kompensuos Amerikos išlaidas, susijusias su parama Ukrainai.

JAV iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent) paaiškino, kad fondas skirtas ilgalaikiam Ukrainos atstatymui ir plėtrai. Jis teigė, jog JAV nepretenduoja į šalies fizinį turtą ir nesiekia paversti Ukrainos pagrindine skolininke.

Kijevo prieštaravimai

V.Zelenskis nesutiko su D.Trampo vertinimais. „Turime visiškai skirtingus skaičius", - tikino Ukrainos prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, bendra JAV ir Europos pagalba siekė 200 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 67 mlrd. dolerių buvo JAV karinė parama, o 31,5 mlrd. - tiesioginė finansinė pagalba. „Esame atviri deryboms, bet sąlygos turi būti sąžiningos", - pabrėžė jis.

Kijevas primygtinai reikalauja į sutartį įtraukti nuostatas dėl saugumo garantijų ir strateginių išteklių kontrolės išlaikymo, taip pat sumažinti JAV pajamų iš gamtos išteklių ir infrastruktūros dalį. Ukrainos delegacija pateikė dokumento pakeitimus, tačiau JAV, pasak šaltinių, atsisakė į juos atsižvelgti.

Dėl ko tariamasi

Pasak „The New York Times", susitarimo projekte yra nuostatų dėl pajamų iš teritorijų, kurios tapo Rusijos dalimi, su išlyga: „jų paleidimo atveju". JAV pajamų iš šių teritorijų dalis turėjo sudaryti 66 proc.

100 proc. fondo, į kurį Ukraina turėtų pervesti pinigus, kol būtų pasiekta 500 mlrd. JAV dolerių riba, sudarytų JAV finansinė dalis. Ši sąlyga sukėlė didžiausią nepasitenkinimą Kijeve, nes ji užkerta kelią Ukrainai kontroliuoti didelę savo ekonominių išteklių dalį.

„The Wall Street Journal" pranešė, kad susitarimo dėl JAV prieigos prie Ukrainos retųjų išteklių pasirašymas buvo numatytas vasario 22 d., tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

Lenkai neatsilieka

Lenkijos konfederacijos partijai priklausanti Europos Parlamento narė Ana Brilko (Anna Brilko) pabrėžė, kad pagalba Ukrainai „kainuoja pinigus", o Varšuva iš Kijevo turėtų gauti garantiją, jog po JAV bus atsiskaityta ir su ja.

Ji tai pareiškė radijo stoties „Zet" eteryje, kuriame vyko diskusija apie Ukrainai suteiktą pagalbą.

Parlamentarė akcentavo, kad Amerikos lyderio D.Trampo veiksmai yra susiję su lūkesčiais jog už Ukrainai suteiktą finansinę ir karinę paramą bus atlyginta. A.Brilko pakartojo, kad pagalba kainuoja ir priminė, jog Lenkija remia Ukrainą nuo pat konflikto pradžios, todėl ji irgi turi gauti garantiją, kad parama bus kompensuota.

Tiesa, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba nurodė, kad daugiau nei 91 mln. eurų, skirtų Ukrainos paramai, Lenkija išleido netinkamai.