Seulas: dalyvaudami kare prieš Ukrainą žuvo 300 Šiaurės Korėjos karių, dar 2 700 buvo sužeisti

Seulas yra sakęs, kad, mainais už Rusijos techninę pagalbą Pchenjano ginkluotės ir palydovų programoms, kurioms taikomos griežtos sankcijos, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas išsiuntė daugiau nei 10 000 karių kaip „patrankų mėsą“, jog padėtų Maskvai kariauti su Kijevu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį pranešė, kad Kyjivas į nelaisvę paėmė du Šiaurės Korėjos karius, ir paskelbė vaizdo įrašą, kaip šie sužeisti kariškiai yra tardomi. Jis užsiminė apie galimybę iškeisti belaisvius į Ukrainos karius, taip pat patekusius į nelaisvę.

„Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje mastas buvo išplėstas į Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, jog tarp nukentėjusiųjų (…) yra maždaug 300 žuvusiųjų ir 2 700 sužeistųjų“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Pchenjanas nurodė savo kariškiams nusižudyti, jog jie nebūtų paimti į nelaisvę gyvi. „Ant žuvusių karių rastos atmintinės liudija, kad Šiaurės Korėjos valdžios institucijos spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš paėmimą į nelaisvę“, – tvirtino Lee Seong-kweunas.

Įstatymų leidėjas pridūrė, kad kai kuriems kariams buvo suteikta „amnestija“ arba jie norėjo prisijungti prie Šiaurės Korėjos darbo partijos, tikėdamiesi pagerinti savo padėtį dalyvaudami kovose. Lee Seong-kweunas nurodė, kad vienas Šiaurės Korėjos kariškis, kuris netrukus turėjo būti paimtas į nelaisvę, sušuko „generolas Kim Jong Unas“ ir pamėgino susprogdinti granatą, tačiau jis buvo nušautas.

Nacionalinės žvalgybos tarnybos analizė taip pat parodė, kad Šiaurės Korėjos kariai „stokoja supratimo apie šiuolaikinę karybą“, o Rusija jais naudojasi taip, jog „nukenčia daug žmonių“, tikino įstatymų leidėjas.

Į nelaisvę paimti kariai

Sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis pareiškė, kad „Ukraina yra pasiruošusi perduoti Kim Jong Unui jo karius, jei jis gali suorganizuoti jų iškeitimą į mūsų karius, kurie yra laikomi nelaisvėje Rusijoje“. Jis pridūrė, kad „neabejotinai bus daugiau“ Šiaurės Korėjos karių, kuriuos Kijevas paims į nelaisvę.

„Tiems Šiaurės Korėjos kariams, kurie nenori grįžti, gali būti kitų galimybių“, – teigė V. Zelenskis.

Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja apkaltino branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus daugiau nei 10 000 karių, kad padėtų sustiprinti Rusijos pajėgas. Nei Maskva, nei Pchenjanas nepripažįsta, kad korėjiečiai buvo dislokuoti kariauti prieš Ukrainą. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, Rusija ir Šiaurės Korėja sustiprino karinį bendradarbiavimą.

V. Zelenskio paskelbtame dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių tardymo vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš jų guli dviaukštėje lovoje, o kitas sėdi su sutvarstytu žandikauliu. Galima girdėti, kaip vienas vyras per vertėją kalbasi su Ukrainos pareigūnu ir tvirtina, kad nežinojo, jog dalyvaus kare su Ukraina, o jo vadai jam esą pasakė, kad „tai tėra mokymai“.

Vienas iš vyrų pareiškė, kad nori grįžti į Šiaurės Korėją, o kitas sakė darysiantis tai, kas jam bus liepta, tačiau nori gyventi Ukrainoje, jei gaus tokią progą.