Prieštaringai vertinamo Šiaurės Europos dujotiekio, kuris eis Baltijos jūros dugnu, tiesimo darbai turėtų prasidėti ateinančiais metais po to, kai Danija neseniai pritarė šiam projektui, tinklalapiui "EUBusiness" sakė dujotiekį tiesiančios kompanijos "Nord Stream" atstovas Europos Sąjungoje Sebastianas Sasas (Sebastian Sass).
2005 metais Šiaurės Europos dujotiekis buvo vadinamas "Šrioderio ir Putino dujotiekiu" dėl tuometinio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schroeder) ir tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putinio susitarimo, kuris buvo pasiektas prieš pat Vokietijos visuotinius rinkimus. G. Šrioderis tuomet rinkimuose pralaimėjo, tačiau užsitikrino gerai apmokamą darbą: jis tapo "Nord Stream" akcininkų komiteto pirmininku.
Praėjus ketveriems metams ir atlikus daugybę šio projekto poveikio aplinkai tyrimų 1 tūkst. 200 km ilgio dujotiekis, sujungsiantis Vyborgą Rusijoje ir Greifsvaldą Vokietijoje, artėja prie tiesimo fazės.
"Antradienį, spalio 21 d, gavome pirmąjį aplinkosauginį leidimą iš Danijos ir ketiname tiesimo darbus pradėti ateinančiais metais", - sakė S. Sasas. Jo teigimu, kiti keturi leidimai - iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Rusijos - turėtų būti gauti iki šių metų pabaigos.
Tuo tarpu Estijos parlamentas antradienį priėmė rezoliucija, kurioje visos su Šiaurės Europos dujotiekiu susijusios šalys raginamos neišduoti aplinkosaugos leidimų, nes "nepakankamai atsižvelgta į visus rizikos, kurią kelia šis projektas, veiksnius".
Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais bendrovė "Nord Stream", kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Kompanijos akcininkėmis yra "Gazprom" (51 proc. akcijų), "Wintershall Holding" (20 proc.), "E.On Ruhrgas" (20 proc.) ir "N.V. Nederlandse Gasunie" (9 proc.).
1 tūkst. 200 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją, aplenkiant Baltijos šalis. Projekto sąmata siekia 7,4 mlrd. eurų.
