Siekdama užkariauti kosmosą, Japonija kuria iš karvių mėšlo gaminamą raketų kurą

Šiaurinėje šalies dalyje esančiame Taikio miestelyje atlikto eksperimento metu variklis pro atviras angaro duris išspjovė 10–15 metrų mėlynai oranžinės liepsnos liežuvį, kuris po maždaug 10 sekundžių užgeso.

Bendrovės „Interstellar Technologies“ vadovo Takahiro Inagawos teigimo, skystas „biometanas“, kuriuo varomas raketos variklis, buvo pagamintas vien iš dujų, gautų iš vietiniuose pienininkystės ūkiuose surinkto karvių mėšlo.

„Mes tai darome ne tik todėl, kad tai yra naudinga gamtai, bet ir todėl, kad tokį kurą galima gaminti vietoje, jis labai ekonomiškas, itin švarus ir leidžia pasiekti gerų rezultatų“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Inagawa.

„Nemanau, kad būtų pernelyg daug tikėtis, jog ši technologija bus naudojama... visame pasaulyje“, – kalbėjo jis. „Mūsų bendrovė yra pirmoji, tai padariusi.“

„Interstellar“ šį projektą įgyvendina kartu su pramonės dujų gamintoja „Air Water“ ir tikisi, kad šis kuras galės būti naudojamas kosminiams palydovams paleisti.

Ji bendradarbiauja su dviem vietos ūkininkais, kurių ūkiuose sumontuota įranga, padedanti perdirbti karvių mėšlą ir gauti biodujas, kurias „Air Water“ surenka ir paverčia reaktyviniu kuru.

Išteklių stokojanti Japonija „privalo jau dabar apsirūpinti vietoje gaminamais, aplinkos anglies dvideginiu neteršiančiais energijos šaltiniais“, – teigė bendrovės „Air Water inžinierius Tomohiro Nishikawa.

„Iš šio regiono karvių gaunama žaliava turi didžiulį potencialą. Jei pasikeistų tarptautiniai santykiai, Japonijai būtų svarbu turėti nuosavą energijos šaltinį“, – pridūrė jis.

„Mėnulio snaiperis“

Japonijos kosmoso agentūra JAXA rugsėjį pradėjo misiją „Mėnulio snaiperis“, tačiau šioje srityje pastaraisiais metais buvo gausu problemų, nesėkme baigėsi du pirmesni bandymai pradėti misijas (vieną valstybinę ir vieną privačią).

Be to, Japonija susidūrė ir su kliūtimis, susijusiomis su raketomis nešėjomis – kovą nesėkmė vos pakilus ištiko naujos kartos raketą „H3“, o spalį – paprastai patikimą kietuoju kuru varomą „Epsilon“.

Liepą atliekant patobulintos raketos „Epsilon“ versijos „Epsilon S“ bandymus, po 50 sekundžių nuo paleidimo įvyko sprogimas.

Iš karvių mėšlo gaminamos biodujos kurui naudojamos visame pasaulyje – pavyzdžiui, būtent juo, o ne taršesniu tradiciniu kuru yra varomi Indijos Indoro miesto autobusai.

Jos padeda sušvelninti milžinišką žemės ūkio poveikį aplinkai – organizacijos „Greenpeace“ teigimu, žemės ūkyje susidaro 14 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Deginant biodujas irgi išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau jos išsiskiria ir leidžiant mėšlui irti savaime, be to, gyvulininkystės ūkių nuotekos teršia vandens telkinius ir dirvožemį.

Bendrovės „Air Water“ gaminamas biometanas pagal bandomąsias programas jau dabar naudojamas vietos pieno produktų ir kitokiose gamyklose, juo kūrenami vietos gyventojų namai, varomi sunkvežimiai ir laivai.

Vienas iš tokiose programose dalyvaujančių vietos ūkininkų – 58 m. Eiji Mizushita, kurio ūkyje auginama beveik 900 melžiamų karvių, per dieną „pagaminančių“ daugiau nei 40 tonų mėšlo.

Jo ūkyje yra įrengta pramoninė sistema, automatiškai surenkanti mėšlą, jį brandinanti ir paverčianti jį biodujomis, trąšomis ir perdirbtu gyvulių kraiku.

Prekybos biodujomis pajamos sudaro maždaug vieną procentą visų E. Mizushitos pajamų, tačiau jis sako, kad tai verta.

„Džiaugiuosi galvodamas, kad karvių mėšlas gali būti naudojamas skrydžiams“, – sakė jis, kalbėdamas apie raketas.

„Privalome tinkamai utilizuoti ir naudoti mėšlą. Be to, manau, kad valdžia ir visuomenė turėtų rimčiau pažiūrėti į natūralios atsinaujinančios energijos svarbą ir paskatinti jos gamybą.“