Suomija rengiasi priimti sprendimus, kuriais būtų šalinamos saugumo rizikos, susijusios su rusams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu netoli kritinės infrastruktūros. Tai pareiškė premjeras Peteris Orpo (Petteri Orpo), pranešė „Bloomberg".
„Matome potencialią grėsmę saugumui tame, kad šalia kritinės infrastruktūros turime Rusijos ir kitų užsienio šalių piliečių įsigytą nekilnojamąjį turtą ar žemę. Sveikas protas sako, kad, jeigu matome realią grėsmę nacionaliniam saugumui, turime nedelsdami veikti", - pabrėžė jis.
Pasak politiko, Suomija atliko išsamią rusų turimo nekilnojamojo turto kartografiją.
Helsinkis šiuo metu rengia visiško draudimo pirkti nekilnojamąjį turtą valstybių, kurios „pažeidė kitos valstybės teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei gali kelti grėsmę Suomijos saugumui", piliečiams projektą.
Tiesa, P.Orpo neslėpė, kad turto atgaline data nusavinti gali ir nepavykti. Nuo 2020 m. Suomijoje galioja įstatymas, pagal kurį ES ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai nekilnojamojo turto įsigijimui turi gauti Gynybos ministerijos leidimą.
Jei institucija nustatytų, kad turto pardavimas gali kenkti nacionaliniam saugumui, sandoris neįvyktų. 2023 m. spalį gynybos ministras Antis Hakanenas (Antti Hakkanen) pažadėjo sugriežtinti teisės aktus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu užsieniečiams, o Teisingumo ministerija patikino, kad jo konfiskavimo iš rusų procedūra bus supaprastinta.
Nuo to laiko Gynybos ministerija užblokavo keletą nekilnojamojo turto pardavimo Rusijos pirkėjams sandorių.
Reaguodami į tai, rusai pradėjo masiškai pardavinėti Suomijoje turimą nekilnojamąjį turtą, pranešė „Fontanka".
Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad 2023 m., kai valdžia sugriežtino įvažiavimo tvarką rusams, jie šalyje įsigijo 64 nekilnojamojo turto objektus.