6 nuotr.Aukštas intelektas tarp mūsų „jaunesniųjų brolių" - ne retenybė, juk nagų ir dantų ne visada užtenka norint išgyventi laukinėje gamtoje. Bet šalia faunos intelektualų, tokių kaip delfinai ar drambliai, yra ir tokių, kurių smegenys yra gana primityvios. Nustatyti žvėrių IQ lygį yra labai sudėtinga, bet mokslininkai vis bando tai padaryti ir sudarinėja kvailiausių pasaulio gyvūnų reitingus.
Hipopotamas
XX a. pradžioje garsus šveicarų zoologas, remdamasis savo bandymų ir tyrimų rezultatais, sudarė žinduolių intelekto lygio skalę. Paskutinę vietą joje užėmė hipopotamai, surinkę vos 18 taškų. Palyginkite: delfinų protiniai gebėjimai buvo įvertinti 195 taškais. Daug tyrinėtojų su tokia nuomone nesutinka, bet tyrinėdami šių gyvūnų gyvenseną ir elgesį pastebi, kad sumanumo jiems išties trūksta. Hipopotamai yra vieni stambiausių Žemėje gyvenančių žinduolių - patino svoris vidutiniškai siekia 4 tonas. Jie gyvena daugiausia vandenyje, o iš upių išlipa tik ieškodami maisto. Jų visiškai neįmanoma dresuoti dėl itin didelio agresyvumo ir tingumo.
Tinginys
Kitas žinomas zoologas Alfredas Brėmas (Alfred Brehm) tinginį apibūdino kaip apgailėtiną, nenaudingą ir bejėgę būtybę, žmogui visiškai nepavojingą ir nekenksmingą. Išties, šie gyvūnai protiniais gebėjimais pasigirti negalėtų, o taip yra greičiausiai dėl to, kad nuolatos kyboti medžiuose aukšto intelekto tiesiog nereikia. Apie 15 val. per parą tinginiai miega, bet ir kitu metu yra linkę nejudėti, jei nėra svarios priežasties. Jie net nemoka savarankiškai virškinti maisto - šį veiksmą atlieka specialios bakterijos, gyvenančios skrandyje. Leistis ant žemės tinginiai taip pat baisiai nemėgsta, nes ten yra visiškai bejėgiai - negeba nei apsiginti, nei pabėgti nuo potencialaus priešo. Daugelis mokslininkų tinginius vadino evoliucijos klaida ir pranašavo, kad jie greitai išmirs, o jie neblogai jaučiasi ir šiandien.
Panda
Šiems nepaprastai simpatiškiems lokinių šeimos atstovams gresia išnykimas, ir nemažai reikšmės čia turi jų žemas intelektas. Nepaisant visai gero būdo ir neagresyvumo, dresuoti pandų beveik neįmanoma. Regis, jos yra sukurtos vien tam, kad savo nerangumu ir paiku elgesiu juokintų žmones.
Natūraliomis sąlygomis pandos minta bambukais, kurie pasižymi itin mažu kaloringumu. Biologiniu požiūriu jos yra priskiriamos prie visaėdžių gyvūnų, ir tikrai galėtų maitinti dvėseliena ar smulkiais vabzdžiais. Bet daugumai šių meškinų tai tiesiog neateina į galvą. Pandų gyvenamojoje teritorijoje sunaikinus visus bambukus, joms grėstų mirtis iš bado, nes rasti kitų maisto šaltinių jos nesugeba. Pandų patelės vienu metu gali atsivesti du jauniklius, bet rūpinasi tik pirmuoju naujagimiu, o antrasis yra pasmerktas neišvengiamai žūčiai.
Koala
Vienas iš Australijos nacionalinių simbolių taip pat yra laikomas žavia ir miela būtybe, bet tikrovėje yra kitaip - koalos yra piktos, skandalingos ir labai nevalyvos. Jos nuolat tarpusavyje pešasi, o žmonės nuo jų gali užsikrėsti rimtomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, chlamidioze. Jei kalbėsime apie evoliuciją ir intelektą, gamta iš koalų tiesiog pasityčiojo. Kadaise šių sterblinių smegenys užėmė visą kaukolės ertmę, bet paskui pradėjo mažėti, ir dabar jų apimtis sudaro vos 2 proc. bendros kūno masės, o tai yra vienas žemiausių rodiklių. Mokslininkų manymu degeneracija yra susijusi su tuo, kad koalos perėjo prie vien augalinio maisto, o šiuolaikiniai individai lėtumu ir kvailumu gali varžytis nebent su tinginiais. Prieš gyvūnus padėjuslėkštę su nuskintais eukalipto lapais, jie tiesiog nežinos, ką su jais daryti, nes įprato pašarą skinti nuo medžių.
Putpelė
Tarp plunksnuočių taip pat gana daug protingų ir sumanių būtybių (pavyzdžiui, varnos), bet putpelės tikrai neįeina į šį sąrašą. Mokslininkai nustatė, kad šie mieli maži paukščiai pasižymi itin žemu intelektu, tai patvirtina ir jų augintojai. Putpelių smegenys yra visiškai mažytės, o medžiagų apykaita lėta, todėl tai atsiliepia jų gebėjimui greitai susivokti ir išlikti.
Laukinėje gamtoje jos gyvena nedideliais būriais, kuriuose nėra vado, suka nepatikimus lizdus ant žemės ir dėl to dažnai lieka be „būsto". Netekusios lizdo patelės neretai meta savo jauniklius, todėl mirtingumo lygis tarp putpelių yra labai aukštas. Šių paukščių augintojams tenka skirti nemažai dėmesio narvų įrangai: jos visai gali nuskęsti girdykloje, kelis kartus nusideginti į šildymo lemputę arba susimušti galvą į lubas.
Strutis
Stručiai neveltui yra laikomi kvailumo ir netoliaregiškumo simboliu. Kaip rodo moklininkų tyrinėjimai, šių paukščių smegenys yra mažesnės už jų pačių akis. Jiems nuolatos priskiriamo įpročio slėpti galvą smėlyje jie neturi (šios klaidingos nuomonės autorius yra Senovės Romos mokslininkas Plinijus Vyresnysis), bet ir be to dažnai elgiasi kvailai.
Stručiai lesa viską iš eilės, todėl nesimoko ir paklūsta tik instinktams. Nenusimanantis žmogus, nutaręs paukštį pavaišinti kokiu nors skanėstu, rizikuoja netekti pirštų. O ir apskritai šalia stručių reikia būti atsargiems - jie be matomos priežasties gali tapti agresyvūs ir stipriomis kojomis net sutrypti auką iki mirties.
