Svarstoma, smogti Rusijai, ar dar ne

Baltijos sesės apsisprendė

Lietuva, Latvija ir Estija nurodė, kad jeigu Rusija mūšio lauke pasieks ženklių pergalių, jos pasirengusios permesti savo karius į Ukrainą, teigia vokiečių leidinys „Spiegel".

„Jeigu dėl neypatingai entuziastingai padedančių Vakarų rusų daliniai prasiverš Ukrainos rytuose, situacija gali smarkiai pablogėti. Tokiu atveju Lenkija ir Baltijos šalys nelauks, kol rusų daliniai atsidurs jų pasienyje, pabrėžė šių valstybių politikai ir patikino, kad jie patys pasiųs savo karius į Ukrainą. Tai reikštų, kad NATO įsitraukia į karą", - nurodoma straipsnyje.

Jame patikslinama, kad Baltijos valstybių politikai kolegas iš Vokietijos apie tokius planus įspėjo Taline vykusios buvusio Estijos prezidento Lenarto Merio (Lennart Meri) kasmetinės konferencijos, skirtos saugumo klausimams, kuluaruose.

Pirmadienį Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad pagrindiniu Vakarų tikslu turi būti Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino parklupdymas. „Tik tokiu atveju galima rimta diskusija apie konflikto Ukrainoje pabaigą", - pabrėžė šalies vadovas.

JAV smogs Rusijai?

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) patikino, kad Vašingtonas įspėjo Kremlių, jog, jeigu šis panaudos prieš Kijevą branduolinį ginklą, JAV smogs konflikto zonoje dislokuotiems rusų daliniams. Jis pabrėžė, kad Lenkija palaiko ukrainiečių siekį atakuoti Rusijos teritorijas ir paragino Vakarų šalis neberiboti Kijevo šiuo klausimu.

„Amerikiečiai pasakė rusams, kad, jeigu pastarieji panaudos branduolinį ginklą, net ir nesant aukų, vis tiek visoms rusų pozicijoms bus smogta panaudojant tam konvencinę ginkluotę", - interviu „The Guardian" pabrėžė R.Sikorskis.

Lenkijos URM vadovas paragino Europą greičiau mokytis „žaisti eskalaciją", kad Kremlius galėtų tik spėlioti apie tikruosius Aljanso planus bei nustoti kalbėti apie raudonąsias linijas, kas esą skatina Rusiją adaptuoti savo agresyvią elgseną. Pasak jo, kadangi Maskva savęs labai neriboja, laikas leisti ukrainiečiams atakuoti Rusijos teritorijas.

Tokiai pozicijai pritarė ir Švedijos gynybos ministras Polas Jonsonas. Jo nuomone, laikydamasi karinius veiksmus reglamentuojančių taisyklių, Ukraina turi teisę atakuoti agresoriaus teritoriją.

O štai Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) pasisakė prieš tai, kad ukrainiečiai iš Vakarų gaunamą ginkluotę nukreiptų į Rusijos teritoriją, informavo „Tagesschau". Pasak jo, šiuo metu nėra priežasčių plėsti jos panaudojimo zoną. Kancleris priminė, kad vokiečiai, prieš perduodami ginkluotę, su Ukraina aptarė jos naudojimo taisykles.

„Bent jau tokia yra mano pozicija", - patikslino O.Šolcas. Jis pabrėžė, kad Berlyno politika Kijevo atžvilgiu yra orientuota į Trečiojo pasaulinio karo užkardymą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Reuters" teigė, kad ne kartą prašė JAV leisti naudoti amerikietišką ginkluotę prieš rusų teritorijas, tačiau vis sulaukdavo neigiamų atsakymų. Jis taip pat paragino Vakarų šalis labiau įsitraukti į Ukrainos konfliktą.

Kremlius patikino atsakysiąs

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sureagavo į Lenkijos URM vadovo pareiškimą apie galimą JAV ataką prieš Rusijos pozicijas Ukrainoje. Pastebėjimais jis pasidalino tinkle „X". Pasak politiko, lenkai turi suprasti, kad amerikiečiams smogus Rusijai prasidės Trečiasis pasaulinis karas. Taip pat D.Medvedevas pabrėžė, kad Varšuvai nepavyks likti nuošalyje ir ji tikrai gaus savo radioaktyvių pelenų dalį.

Gegužės 21 d. Rusija pirmą kartą dabartinės šalies istorijoje pradėjo pratybas, skirtas strateginio branduolinio ginklo panaudojimui. Prezidento V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patikino, kad tai lėmė Vakarų kalbos apie planus pasiųsti į Ukrainą savo karius ir apie pastarosios teisę atakuoti Rusijos teritorijas.

Gegužės 24 d. V.Putinas patikino, kad Rusija branduolinės ginkluotės srityje laikosi visų įsipareigojimų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad NATO nuolat rengia karines pratybas tose šalyse, kuriose dislokuotas branduolinis ginklas.