1 nuotr.Švedijos prokurorai pirmadienį atmetė sabotažo versiją dėl pažeisto povandeninio šviesolaidinio kabelio ir pareiškė, kad paleidžia po incidento sulaikytą Bulgarijos laivą.
„Tyrimo dėl kabelio tarp Švedijos ir Latvijos nutraukimo Baltijos jūroje metu buvo patikslinta, kad tai nėra šiurkštaus sabotažo atvejis. Todėl buvo priimtas sprendimas atšaukti laivo, įtariamo atlikus vaidmenį nutraukiant kabelį, sulaikymą", - pranešime nurodė Švedijos prokuratūra.
Švedija ir Latvija sausio 26 d. paskelbė, kad buvo apgadintas Gotlando salą ir Ventspilį jungiantis šviesolaidinis kabelis, priklausantis Latvijos valstybiniam radijo ir televizijos centrui (LVRTC).
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba tą pačią dieną areštavo su Maltos vėliava plaukiojantį Bulgarijos laivą „Vezhen".
Kabelis buvo apgadintas Švedijos teritoriniuose vandenyse mažiausiai 50 metrų gylyje.
Vyresnysis prokuroras Matsas Ljungqvistas pažymėjo, kad buvo „nustatyta, jog prie kabelio nutraukimo prisidėjo oro sąlygų ir įrangos bei jūrininkystės trūkumų derinys". „Tuo pat metu mums pavyko nustatyti, kad kabelį nutraukė būtent sulaikytas laivas" - pridūrė M. Ljungqvistas.
Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Baltijos jūroje padidėjo įtampa. 2022-ųjų rugsėjį povandeniniai sprogimai pažeidė „Nord Stream" vamzdynus, kuriais į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos. Sprogimų priežastis dar nenustatyta.
Tuo metu 2023 m. spalį buvo išjungtas povandeninis dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos, kai vilkdamas savo inkarą jį pažeidė kinų krovininis laivas. Pernai lapkričio 17-18 d. Švedijos vandenyse buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai, o gruodžio 25 d. - „Estlink 2" elektros kabelis ir keturi telekomunikacijų kabeliai tarp Suomijos ir Estijos.
Atsakydama į tai, 2025 m. sausį NATO pradėjo patruliavimo misiją Baltijos jūroje, kad būtų apsaugota ypatingos svarbos povandeninė infrastruktūra.
