2 nuotr.Antradienį Švedijos teismas skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę Švedijos ir Danijos pilietybes turinčiam dešiniojo sparno aktyvistui už etninės neapykantos kurstymą per du protestus 2022 m., kai jis sudegino koraną.
2022 m. Rasmusas Paludanas išprovokavo riaušes Švedijoje, kai keliavo po šalį ir viešai degino koraną. Rugpjūčio mėnesį prokurorai apkaltino jį „agitavimu prieš etninę grupę“ per protestą pietiniame Malmės mieste 2022 m. balandį, kai jis išniekino ir padegė musulmonams šventą knygą ir niekinamai kalbėjo apie musulmonus. Jie taip pat apkaltino jį antrą kartą padarius tą patį nusikaltimą per kitą incidentą, kai jis niekinančiai pasisakė apie arabus ir afrikiečius.
Malmės apygardos teismas nustatė, kad R. Paludanas „reiškė panieką musulmonams“ ir kad „jo veiksmų negalima pateisinti islamo kritika ar politine kampanija“. Teisėjas pareiškė, kad leidžiama viešai kritikuoti islamą ir net musulmonus, "tačiau panieka žmonių grupei jokiu būdu negali peržengti deramo ir atsakingo diskurso ribų“. „Šiais atvejais tokio diskurso nebuvo. Vietoj to, teiginiais buvo siekiama tik šmeižti ir įžeisti musulmonus“, - sakoma teisėjo Nicklaso Soderbergo pareiškime.
Teismas pripažino R. Paludaną kaltu ir skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. R. Paludanas neigė kaltinimus, sakė rengęs protestus per savo mažos partijos „Stram Kurs“ („Kietoji linija“) kampaniją ir jo pareiškimai tebuvę islamo kritika. Jis sakė ketinantis apskųsti nuosprendį.
Vėliau R. Paludanas įžiebė tarptautines diskusijas, 2023 m. sausį prie Turkijos ambasados Stokholme padegęs koraną. Šis incidentas sukėlė įtampą šalių santykiuose tuo metu, kai Turkija stabdė Švedijos siekį įstoti į NATO.
Švedijos ir kelių Artimųjų Rytų šalių santykiai dar labiau paaštrėjo po pabėgėlio iš Irako Salwano Momikos protestų 2023 m. vasarą, per juos irgi buvo niekinamas koranas. Švedijos vyriausybė pasmerkė tokius veiksmus bet pabrėžė, kad šalies Konstitucija gina žodžio ir susirinkimų laisvę.
