1 nuotr.Vyras, 2023 m. Švedijoje ne kartą deginęs koranus ir sukėlęs pasipiktinimą musulmoniškose šalyse, buvo nušautas, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida. Policija patvirtino, kad jis mirė per ankstesnę dieną įvykusį susišaudymą.
Ketvirtadienį Stokholmo teismas turėjo nuspręsti, ar krikščionis irakietis Salwanas Momika, per protestus deginęs koranus, yra kaltas dėl etninės neapykantos kurstymo. Teismas atidėjo sprendimo priėmimą, pareiškęs, kad „vienas iš kaltinamųjų yra negyvas“.
Teismas atidėjo sprendimo priėmimą iki vasario 3 d., pareiškęs, kad S. Momikai mirus „reikia daugiau laiko“.
Policija pranešė buvusi įspėta apie susišaudymą Sioderteljės mieste, kur gyveno S. Momika. Šaudymas įvyko patalpoje, atvykę policijos pareigūnai rado šūvių kliudytą vyrą, jis buvo nuvežtas į ligoninę. Vėliau policija pranešė, kad vyras mirė, pradėtas žmogžudystės tyrimas.
Kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad žuvusysis yra S. Momika, o šaudynės galėjo būti tiesiogiai transliuojamos socialinėje žiniasklaidoje.
Pernai rugpjūtį S. Momika kartu su kitu protestuotoju Salwanu Najemu buvo apkaltinti 2023 m. vasarą keturis kartus „agitavę prieš etninę grupę“. Pasak kaltinimų, abu išniekino koraną, įskaitant musulmonams šventos knygos deginimą, vienu atveju prie Stokholmo mečetės niekinamai pasisakė apie musulmonus. Dėl jų protestų Švedijos ir kelių Artimųjų Rytų šalių santykiai tapo įtempti.
Irake 2023 m. liepą protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, antrąjį kartą komplekse sukėlė gaisrus.
Tų pačių metų rugpjūtį Švedijos žvalgybos tarnyba „Sapo“ padidino grėsmės lygį iki ketvirtojo penkių pakopų skalėje, kai korano deginimai pavertė šalį „prioritetiniu taikiniu“.
Švedijos vyriausybė pasmerkė išniekinimus, nors pabrėžė, kad šalies Konstitucija gina žodžio ir susirinkimų laisvę.
2023 m. spalį Švedijos teismas nuteisė vyrą už etninės neapykantos kurstymą, kai jis 2020 m. sudegino koraną. Tai buvo pirmas kartas, kai šalies teismų sistema teisė asmenį už islamui šventos knygos išniekinimą.
Prokurorai anksčiau yra sakę, kad pagal Švedijos įstatymus korano deginimas gali būti vertinamas kaip knygos ir religijos kritika, o tai laikoma žodžio laisve.
Tačiau, atsižvelgiant į kontekstą ir tuo metu išsakytus pareiškimus, tai gali būti laikoma ir „agitacija prieš etninę grupę“.
