Švedijos kairieji bijo, kad gynybos sutartis su JAV leis dislokuoti šalyje branduolinius ginklus

Gynybos bendradarbiavimo sutartis (DCA) yra svarbus žingsnis šaliai, kovo mėnesį nutraukusiai du šimtmečius trukusį neutralitetą ir įstojusiai į NATO.

Gruodį Stokholmo ir Vašingtono pasirašytas susitarimas suteiks JAV prieigą prie 17 karinių bazių ir mokymo zonų Švedijoje bei leis šalyje laikyti ginklus, karinę įrangą ir amuniciją. Oponentai sako, kad susitarime turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Skandinavijos šalis neleis savo teritorijoje dislokuoti branduolinių ginklų.

„Tokios ribos susitarime nenubrėžtos“, – sakė Danielis Helldenas, vienas iš opozicinės Žaliųjų partijos, kartu su Kairiąja partija nepritariančios DCA sutarčiai, lyderis. „Ji atveria kelią branduoliniams ginklams Švedijos žemėje (...) ir surašyta taip miglotai, kad vyriausybė galėtų net taikos metu leisti juos dislokuoti“, – pirmadienį visuomeniniam radijui SR sakė jis ir pridūrė: „Mes būsime branduolinių ginklų taikinys. Turėsime 17 bazių, kuriose amerikiečiai galės laikyti medžiagas“.

Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono centro dešiniųjų mažumos vyriausybė, palaikoma kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, tvirtina, kad sutartis gerbia Švedijos suverenitetą. „Švedija yra suvereni valstybė ir Švedija visada spręs, kokio tipo ginklus leidžia“ laikyti savo teritorijoje, SR sakė gynybos ministras Palas Jonsonas. „Parlamentas jau susitarė, kad mums niekada nereikės nuolatinių bazių ar branduolinių ginklų Švedijos teritorijoje, tai buvo nurodyta mums stojant į NATO“, – pridūrė jis.

„Naivu ir kvaila“

Kad įstatymo projektas būtų priimtas, už jį turi balsuoti 75 proc. dauguma, taigi daugiau nei pusė iš 349 Riksdago įstatymų leidėjų. Balsavimas numatytas po 17.15 val. vietos laiku. Kairioji ir Žaliųjų partijos, abi balsavusios prieš Švedijos narystę NATO, kartu turi tik 42 mandatus – to nepakanka, kad blokuotų susitarimą.

Sekmadienį dienraštyje „Aftonbladet“ paskelbtame straipsnyje du Kairiosios partijos parlamentarai pavadino vyriausybės susitarimą „ne tik naiviu, bet ir visiškai kvailu“. Jie sakė, kad dėl DCA Švedija bus mažiau saugi, nes „JAV gynybos ir saugumo politika grindžiama branduoliniais ginklais. „Branduoliniai ginklai kelia grėsmę žmonijai. Siaubinga, kad vyriausybė nepareikalavo jokių garantijų prieš tokius žiauraus masinio naikinimo ginklus“, – parašė jie.

Pasak vienos didžiausių kritikių Švedijos taikos ir arbitražo asociacijos, dvi iš eilės Švedijos vyriausybės per paraiškos dėl narystės NATO teikimo procesą tvirtai pažadėjo, kad Švedija laikysis tokios pačios pozicijos branduolinių ginklų atžvilgiu kaip ir kaimynės Danija ir Norvegija. „Tačiau kitaip nei Norvegijos ir Danijos DCA susitarimuose, Švedijos susitarime nėra punkto, draudžiančio branduolinių ginklų įvežimą ar dislokavimą Švedijoj“, – kitame straipsnyje parašė asociacijos vadovė Kerstin Bergea.

Ji pridūrė, kad Suomija, įstojusi į NATO 2023 m. balandį, „turi nacionalinį įstatymą, draudžiantį branduolinius ginklus Suomijos teritorijoje, Suomijos DCA sutartyje yra nuoroda į šį įstatymą“. Panaši Švedijos sąlyga „sustiprintų Šiaurės šalių regioną ir prisidėtų prie bendro deeskalavimo Rusijos branduolinių ginklų akivaizdoje“.

Branduoliniai ginklai karo metu

Praėjusį mėnesį Švedijos ministras pirmininkas pateko į žiniasklaidos antraštes, pareiškęs, kad karo atveju Švedijoje galėtų būti dislokuoti branduoliniai ginklai. „Karo situacijoje tai visiškai kitas reikalas ir tai visiškai priklausytų nuo to, kas atsitiktų“, – sakė U. Kristerssonas.

Du kairiųjų parlamentarai parašė, jog tai „neįtikėtinas pareiškimas, visiškai prieštaraujantis tam, ką mano Švedijos žmonės ir už ką Švedija seniai pasisako“. K. Bergea suabejojo, ar Švedija sugebėtų pasipriešinti JAV. „Susitarimo, pagrįsto vien pasitikėjimu, tokiais svarbiais klausimais kaip šie nepakanka“, – sakė ji.

Gynybos ministras P. Jonsonas pareiškė, jog Švedija turi stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, „kad apgintų mūsų laisvę ir demokratiją“. „DCA leis Švedijai gauti ankstyvą, greitą ir veiksmingą JAV karinę paramą, jei saugumo padėtis pablogėtų“, – praėjusį mėnesį sakė jis ir pridūrė, jog „susitarimas veikia kaip atgrasymo priemonė ir stabilizuoja, mažina pavojų, kad kils karas, ir didina Švedijos saugumą“.