1 nuotr.Bazelio rinkėjai sekmadienį spręs, ar išleisti dešimtis milijonų dolerių 2025 metų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti, oponentai smerkia viešųjų lėšų „švaistymą“ nepadoriam muzikos renginiui.
Jei šiaurinio Šveicarijos Bazelio miesto regiono gyventojai blokuos beveik 40 mln. dolerių lėšas, reikalingas kasmetiniam ekstravagantiškam televizijos konkursui, „Euroviziją“ teks gerokai apkarpyti, sakė 2025 m. konkurso komunikacijos vadovas Edi Estermannas. Šiuo metu planuojama, kad renginys truks apie 10 dienų, Bazelyje vyks daugybė viešų renginių, tačiau teks apsiriboti vieno vakaro „dideliu pasirodymu per televiziją“, o tai „sukurtų daug mažesnę vertę miestui ir visai Šveicarijai“, sakė jis.
Šveicarijos dainininko Nemo pergalė 2024 m. „Eurovizijoje“ Malmėje, Švedijoje, suteikė Šveicarijai teisę surengti kitų metų renginį. Bazelis rugpjūtį įveikė kitus Šveicarijos miestus, tačiau finansiniai reikalavimai sukėlė prieštaravimų.
Šveicarijos rinkėjai įpratę tiesiogiai pasisakyti, kaip bus išleidžiami mokesčiai, kai kurie nerimauja dėl to, kiek atsieis „Eurovizijos“ cirkas.
Okultizmo baimė
Praėjusį mėnesį nedidelė krikščionių fundamentalistų Šveicarijos federalinė demokratų sąjunga (EDU) pateikė referendumui surengti reikalingus parašus, tad rinkėjai spręs, ar skirti renginiui regioninės valdžios patvirtintus 34,96 mln. Šveicarijos frankų (39,5 mln. JAV dolerių). EDU manymu, tai visiškai neproporcingos valstybės išlaidos, „tikras švaistymas“.
Konkursą finansuoja Europos transliuotojų sąjungos (EBU) žiniasklaidos aljansas, tačiau jis mano, kad atsižvelgiant į finansinę naudą, kurią paprastai gauna priimantys miestai, jie turėtų padėti padengti kai kurias išlaidas, ypač saugumo.
Remiantis neseniai Malmėje, Švedijoje, ir Liverpulyje, Didžiojoje Britanijoje, surengtais konkursais, Bazelis tikisi iš renginio uždirbti apie 60 mln. Šveicarijos frankų, ypač turizmo ir svetingumo srityse. EDU teigimu, problema ta, kad bus naudojamos viešosios lėšos, o finansinę naudą daugiausia gaus privatus verslas, pavyzdžiui, viešbučiai.
Be finansinių argumentų, EDU nepritaria laidos, kuri, jos nuomone, tapo „ideologinių provokacijų, aiškiai prieštaraujančių Vakarų krikščioniškoms vertybėms“, finansavimui. EDU valdybos narys Philippe'as Karoubi sukritikavo „šventvagiškus pasirodymus“, beveik prilygstančius „okultizmui“, šių metų airių atlikėjos Bambie Thug pasirodymą vadino „kone vieša juodųjų mišių forma“. Konkursas, jo teigimu, tapo „tarptautine platforma skatinti „vokizmą“ ir transeksualų teises propaguojančias ideologijas“.
EDU taip pat pasmerkė, kad į konkursą, kuris turėtų būti neutralus, vis labiau įsiveržia diskusijos dėl tarptautinių konfliktų, tokių kaip Rusijos invazija į Ukrainą ir Izraelio karas su „Hamas“ Gazos Ruože. Partija, savo tinklalapyje teigianti, kad „besąlygiškai remia Izraelio valstybę kaip Biblijos pranašysčių išsipildymą“, buvo pasibaisėjusi „priekabiavimu“, kurį Malmėje patyrė Izraelio atstovė Eden Golan. Ph. Karoubi pasmerkė „antiizraeliškas ir antisemitines demonstracijas“, sakė, kad pasireiškęs priešiškumas yra „nepriimtinas ir nesuderinamas su konkurso dvasia, kai muzika turi vienyti“.
Kai kurie EDU įspėjimai gali pasirodyti kraštutiniai, tačiau finansiniai argumentai gali būti patrauklūs išlaidauti nelinkusiems Šveicarijos rinkėjams. Jei jie nepritars finansavimui, iki finalo 2025 m. gegužės 17 d. lieka mažai laiko manevrui. Konkursas galėtų būti perkeltas į kitą Šveicarijos miestą, sakė E. Estermannas, tačiau Bazelyje pasirengimas jau gerokai pažengęs į priekį.
