Tadžikistane priimtas įstatymas, kuriame numatyta už neteisėtą elektros vartojimą skirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, šiai neturtingai Vidurio Azijos šaliai jau dešimtmečius kovojant su vis didėjančia vandens stygiaus sukelta energetikos krize.
Elektros vartojimas Tadžikistane maždaug šešis mėnesius per metus būna ribojamas, nes pasenusi energetikos infrastruktūra nesugeba susidoroti su vis kylančiais vartotojų poreikiais.
Šeštadienį šalies energetikos ir vandens išteklių ministerija paskelbė priemones, kuriomis siekiama numatyti „baudžiamąją atsakomybę už elektros vartojimo taisyklių pažeidimus“.
Apie tai, kaip griežtai šalyje kontroliuojama spaudai ir informacijos srautai, byloja tas faktas, kad pranešimai apie naujuosius teisės aktus pirmadienį pasirodė tik nepriklausomuose žiniasklaidos kanaluose.
Pagal naujuosius įstatymus, asmenims, pagautiems mėginant atjungti arba apeiti elektros skaitiklį bus skiriama iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadaise Sovietų Sąjungai priklausiusį Tadžikistaną valdo prezidentas Emomalis Rachmonas – buvęs valstybinio ūkio vadovas, į valdžią atėjęs dar 1992 m.
Balandžio pradžioje teisingumo ministras Rustamas Šoemurodas pareiškė, kad mėginantieji atsukti skaitiklių rodmenis arba juos apeiti, kad nemokėtų už elektrą, „daro rimtą žalą šalies ekonominiams interesams“.
Dėl hidroelektros stotims, Tadžikistane pagaminančioms maždaug 95 proc. visos elektros, būtino vandens trūkumo šalyje jau metų metus nuolat dingsta elektra.
Kovą E. Rachmonas pareiškė susirūpinimą dėl neracionalaus elektros vartojimo šioje Vidurio Azijos šalyje, kurioje vidutinis atlyginimas nesiekia nė 240 JAV dolerių.
Jo teigimu, vienas iš būdų išbristi iš energetinės krizės yra užbaigti milžiniškos Roguno hidroelektrinės statybų projektą.
Šis projektas gimė dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje – sovietmečio laikais, tačiau jį įgyvendinti praėjusio šimtmečio pabaigoje sukliudė Sovietų Sąjungos griūtis ir Tadžikistane kilęs pilietinis karas.
Šio amžiaus pradžioje E. Rachmonas savo planą vėl prikėlė, tačiau jo įgyvendinimo kaina vis didėja ir šiuo metu siekia daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių.