Talibanas ėmėsi tikrinti afganų vyrų barzdas ir šukuosenas

Dorovės propagavimo ir amoralaus elgesio prevencijos (DPAEP) įstatymas aukščiausiojo talibano lyderio Haibatullah Akhundzados nurodymu įsigaliojo 2024 m. rugpjūtį.

Šis įstatymas, kuriuo šalyje įgyvendinamas islamo pilietinis ir dorovės kodeksas, primena tuos teisės aktus, kurie galiojo praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai talibanas pirmąsyk atėjo į valdžią. Be kita ko, įstatyme numatyta, kad moterys privalo prisidengti visą savo kūną, taip pat veidus, o kur nors keliauti gali tik lydimos vyro.

Tačiau naujajame įstatyme daugiau dėmesio skiriama ir vyrų šukuosenoms bei barzdų ilgiui, o daugiau nei pusė per pirmąjį pusmetį sulaikytųjų vyriškių areštinėje atsidūrė todėl, kad jų išvaizda neatitiko įstatymo reikalavimų, teigiama Jungtinių Tautų pagalbos Afganistanui misijos (UNAMA) ataskaitoje.

„Faktinė Afganistano valdžia naudojasi (DPAEP įstatymu), kad užtikrintų, jog visoje šalyje būtų įgyvendinama grynai islamiškos sistemos vizija, kuria ji pati vadovaujasi“, – nurodoma ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiama, kad įstatymu ribojamos moterų ir mergaičių galimybės lankytis viešosiose vietose, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei keliauti, be to, joms nustatytas griežtas elgesio kodeksas.

Be to, dėl šio įstatymo JT agentūros ir kitos ne pelno organizacijos negalėjo suteikti paslaugų milijonams Afganistano gyventojų, teigiama JT Saugumo tarybos užsakymu parengtoje ataskaitoje.

Šiuo metu 28 iš 34 Afganistano provincijų dirba maždaug 3 300 „inspektorių“ vyrų, o vien sostinės Kabulo provincijoje jų yra net 540, paaiškinama ataskaitoje.

Šiems inspektoriams suteiktos didelės galios – be kita ko, jie turi teisę iki trijų dienų laikotarpiui sulaikyti asmenis bei sunaikinti jų turtą, pavyzdžiui, muzikos instrumentus. Moterų tarp šių inspektorių praktiškai nėra, rašoma ataskaitoje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad talibano priemonės daro rimtą poveikį ne tik žmogaus ir moterų teisėms, bet ir ekonomikai, šiuos teiginius pagrindžiant Pasaulio banko atlikto tyrimo rezultatais, kurie parodo, kad draudimas moterims dirbti ir mokytis šaliai atsieina maždaug 1,4 mlrd. JAV dolerių.

Tiek moterys, tiek vyrai UNAMA sakė, kad, priėmus šį įstatymą, „šeimos prarado pajamas, išaugo skurdas, o šeimos buvo priverstos svarstyti galimybę emigruoti“.

„Tiesioginis ir netiesioginis socialinis–ekonominis DPAEP įstatymo įgyvendinimo poveikis Afganistane greičiausiai dar labiau užaštrins ir taip sudėtingą ekonominę ir humanitarinę padėtį“, – teigiama ataskaitoje.