1 nuotr.Jungtinių Tautų aukščiausiasis teismas trečiadienį iš esmės atmetė Ukrainos teiginius, kad Rusija finansavo „terorizmą“ rytų Ukrainoje, tik nurodydamas, kad Maskva neištyrė įtariamų pažeidimų.
Kijevas kaltino Maskvą, kad ji yra „teroristinė valstybė“, kurios parama prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje tapo prielaida 2022 metų plataus masto invazijai.
Ukraina norėjo, kad Rusija išmokėtų kompensacijas visiems į konfliktą patekusiems civiliams gyventojams, taip pat „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo, kuris buvo numuštas virš rytų Ukrainos, aukoms.
Tačiau Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) atmetė didžiąją dalį Ukrainos prašymų, nusprendęs tik tai, kad Rusija „nesiėmė priemonių ištirti faktus... dėl asmenų, kurie, kaip įtariama, padarė nusikaltimą“.
TTT „atmeta visus kitus Ukrainos pareiškimus“, sakoma jo pranešime.
Ši byla prasidėjo dar prieš 2022 metų Rusijos invaziją į Ukrainą. Penktadienį TTT nuspręs, ar turi jurisdikciją priimti sprendimą atskiroje byloje dėl to karo.
Teismas pareiškė, kad pagal Tarptautinės konvencijos dėl terorizmo finansavimo (ICSFT) nuostatas tik grynųjų pinigų pervedimai gali būti laikomi parama įtariamoms teroristinėms grupuotėms.
Tai „neapima priemonių, naudojamų teroro aktams vykdyti, įskaitant ginklus ar mokymo stovyklas“, – nusprendė teismas.
„Todėl įtariamas ginklų tiekimas įvairioms Ukrainoje veikiančioms ginkluotoms grupuotėms... nepatenka į materialinę ICSFT konvencijos taikymo sritį", - sakė teismas.
„Teisinės kovos“
Rusijai taip pat buvo iškelta byla dėl kaltinimų pažeidžiant tarptautinę konvenciją dėl rasinės diskriminacijos – dėl elgesio su totorių mažuma ir ukrainiečių tautybės gyventojais okupuotame Kryme.
Šiuo atveju teismas nustatė, kad Rusija nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis ukrainiečių kalba.
Byla prasidėjo 2017 metais, o jos nagrinėjimo metu buvo ilgai keičiamasi nuomonėmis TTT Didžiojoje salėje, be to, teisėjams buvo pateikta tūkstančiai puslapių dokumentų.
Tai dalis Ukrainos „teisinių kovų“ su savo priešininke strategijos, pagal kurią Ukraina taip pat padavė Maskvą į teismą dėl jūrų teisės ir įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.
Per bylos nagrinėjimą Rusijos ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas apkaltino Ukrainą „akivaizdžiu melu ir melagingais kaltinimais... net šiam teismui“.
Aukščiausias Ukrainos diplomatas Antonas Korynevyčius atkirto, kad Rusija bando „nušluoti mus nuo žemėlapio“. „Nuo 2014 metų Rusija neteisėtai okupavo Krymą, o tada pradėjo kultūrinio ištrynimo kampaniją, nukreiptą prieš etninius ukrainiečius ir Krymo totorius“, – sakė jis.
2017 metais TTT atmetė pirminį Kijevo prašymą taikyti skubias priemones, kad būtų sustabdytas Rusijos vykdomas separatistų finansavimas.
TTT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, tačiau teismas turi mažai galių priversti juos vykdyti.
Pavyzdžiui, praėjus mėnesiui po to, kai Rusijos tankai pervažiavo sieną, jis priėmė skubų sprendimą, kuriuo nurodė Rusijai stabdyti invaziją, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.
