Trūko kantrybė - prekybos centrų boikotas!

Mažmeninės prekybos boikotai prasidėjo Kroatijoje sausio pabaigoje. Pastarosiomis savaitėmis šalyje jų buvo surengta ne vienas, piliečiams reiškiant pasipiktinimą kylančiomis kainomis. Jiems antrina ir kitų ES valstybių pirkėjai bei kelios į bloką norinčios įstoti šalys.

Parduotuvių boikotus inicijavo „Facebook“ grupė „Sveiki, inspektoriau“ (kroatiškai „Halo, inspektore“). Judėjimas sulaukė vartotojų teisių apsaugos grupių, profsąjungų, politinių partijų ir net ekonomikos ministro palaikymo. 

„Šiandien vėl boikotuosime viską – nuo prekybos centrų iki vaistinių, kepyklų, kavinių ir restoranų. Neikime į jokias parduotuves ir nesinaudokime jokiomis paslaugomis“, – ragino Josipas Kelemenas iš „Halo, inspektore“ prieš trečiąją Kroatijos boikotų akciją, kuri buvo surengta vasario 7 d. Iniciatyva prasidėjo nuo žinučių socialiniuose tinkluose, kuriomis piliečiai buvo raginami susilaikyti nuo pirkimo.

Pirmiausia organizatoriai paragino boikotuoti didžiuosius tarptautinius prekybos tinklus, tokius kaip Vokietijos „Lidl“ ir Italijos „Eurospin“, o vėliau surengė savaitės trukmės boikotą Kroatijos prekybos tinklui „Konzum“ (boikotas baigsis vasario 14 d.).

Nuo to laiko judėjimas išplito po visą Balkanų regioną – Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Bulgariją ir Serbiją. 

Problema dviguba – viena vertus, aukštos kainos apsunkina gyvenimą daugeliui vartotojų, bandančių sudurti galą su galu, kita vertus, vietiniai gamintojai skundžiasi negalintys konkuruoti su didžiaisiais tinklais, o kainos, kurias jiems moka, nepadengia gamybos išlaidų.

Ekonomistai naują kainų šuolį Kroatijoje aiškina sparčiai augančiu asmeniniu vartojimu ir bendra vidaus paklausa bei ribotu pasiūlos augimu. Didelę paklausos dalį sukuria valstybė dėl gausaus Europos fondų, sanglaudos fondų ir lėšų, skirtų atsigauti po pandemijos, srauto.

Gyvenimas brangsta visoje Europos Sąjungoje, nes atlyginimai nebespėja paskui maisto kainas. Remiantis Eurostato suderintu vartotojų kainų indeksu (HICP), vidutinės maisto kainos ES 2024 m. gruodžio mėnesį siekė 145,2 punkto, lyginant su 100 punktų 2015 m. Kroatijoje maisto kainos viršijo ES vidurkį ir siekė 148,7 punkto, Rumunijoje – 166,2 punkto, o Bulgarijoje – net 174,4 punkto.

Eurostato skaičiavimais, sausio mėnesį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,5 proc. Maisto produktų, alkoholio ir tabako gaminių infliacija siekė 2,3 proc. Dviejose eurą įsivedusiose Vakarų Balkanų šalyse – Slovėnijoje ir Kroatijoje – infliacija buvo atitinkamai 2,3 ir 5 proc.

Vartotojai ES šalyse kandidatėse Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Juodkalnijoje taip pat užsikrėtė boikotų bacila.

Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai vis labiau jaučia kainų spaudimą: gyvenimo lygis krenta, nes darbo užmokestis nepasiveja augančių gyvenimo išlaidų. Siekdama kovoti su šia tendencija, neformali grupė „Bojkot u BiH“ vasario 7 ir 8 d. socialiniuose tinkluose paragino boikotuoti didžiuosius prekybos tinklus. Abi dienas apyvarta sumažėjo.

Sausio 31 d. ir vasario 7 d. Šiaurės Makedonijos supermarketai stovėjo pustuščiai – žmonės apsipirkinėjo turgeliuose ir vietinėse parduotuvėse arba visai nepirko. Piliečiai remia kampaniją, nors abejoja, ar vienos dienos boikotas gali išspręsti problemas, teigdami, kad kainos nuolat kyla, o atlyginimai nesikeičia. Prieš boikotą kai kurie mažmenininkai siūlė vartotojams nuolaidas, o dėl kylančių kainų kaltino tiekėjus.

Serbijos vartotojų organizacija „Efektiva“ paragino vartotojus sausio 31 d. prisijungti prie vienos dienos boikoto, primindama, kad pernai spalį Konkurencijos apsaugos komisija pradėjo tyrimą prieš keturis mažmeninius tinklus dėl kainų susitarimo. Taip pat buvo paskelbtas naujas boikotas su šūkiu „Norite būti apiplėšinėjami?“. Nuo vasario 10 d. penkias dienas bus boikotuojami penki didieji prekybos tinklai – „Delhaize“, „Mercator“, „Univexport“, „DIS“ ir „Lidl“.