Prašydama Vakarų partnerių leisti perduodamais ginklais smogti gilyn į Rusijos teritoriją, tuo pat metu Ukraina svarsto paliaubų kai kuriose fronto vietose galimybę.
Įvardijo planuojamų smūgių tikslus
Ukraina nori panaudoti amerikiečių ATACMS raketas, britų „Storm Shadow" ir identiškas prancūzų SCALP, kad smogtų Rusijos karinėms vadavietėms, degalų ir ginklų sandėliams bei karių sutelkimo vietoms, rašo „Reuters", cituodama neįvardytus Vašingtono valdininkus.
Agentūra analizuoja Vakaruose vykstančią diskusiją apie tai, ar leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms panaudoti amerikiečių ir europiečių ginklus smūgiams į Rusiją. Pasak „Reuters" šaltinių, Vašingtonas skeptiškai vertina tokios galimybės vaidmenį tolesnės konflikto plėtros požiūriu, nes ATACMS ir kitos Vakarų ilgojo nuotolio raketos yra per brangios, o jų panaudojimo poveikis kelia daug abejonių. Agentūros teigimu, Vakarai pigius dronus, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos plačiai naudoja atakoms Rusijos teritorijoje, laiko daug efektyvesniais ginklais.
Sąjungininkai pagrindine problema įvardina Rusijos karo lėktuvus, mėtančius sunkias sklandančias bombas ant Ukrainos pozicijų, tačiau jie dažniausiai bazuojasi aerodromuose, esančiuose už Vakarų raketų pasiekiamumo ribų. Be to, JAV ir Europa baiminasi, kad nuolatinis Ukrainos noras pulti Rusijos teritoriją atitrauks ją nuo kitų krypčių ir lems Pokrovkos praradimą.
JAV pareigūnas, kalbėjęs su „Reuters" anonimiškumo sąlyga, priminė, kad anksčiau Kijevas, prašydamas leidimo smogti gilyn į Rusiją, ketino atakuoti karinius aerodromus ir taip sunaikinti bombonešius. Pasak agentūros šaltinio, Pentagonas atmetė šį prašymą, sakydamas, kad 90 proc. tokių aerodromų yra už JAV raketų įveikiamų 300 km atstumo ribų. „Reuters" pašnekovai Vašingtone abejoja, ar Ukrainai pavyks gauti oficialų leidimą panaudoti Vakarų ginklus tokiems smūgiams. Jie primena, kad nors šia tema buvo diskutuojama ilgą laiką, sprendimai taip ir nebuvo priimti.
Rugsėjo 13-ąją, Baltuosiuose rūmuose buvo surengtas JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Didžiosios Britanijos premjero Keiro Starmerio susitikimas, kuriame turėjo būti aptariamas ginklų naudojimo apribojimų Ukrainai panaikinimas. Tačiau po derybų jokių oficialių pareiškimų sulaukta nebuvo. K.Starmeris paaiškino, kad buvo analizuojami strateginiai planai.
Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad Entonis Blinkenas (Anthony Blinken) būtent tam vyko į Kijevą, jog praneštų, kad ukrainiečiams leista ATACMS raketas naudoti atakoms gilyn į Rusijos teritoriją. Kremlius taip pat buvo įsitikinęs, kad atitinkamas leidimas jau gautas, o Rusijos žiniasklaida įvertino, kokius miestus galėtų pasiekti vakarietiškos raketos.
Strateginių ginklų specialistas, Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto mokslininkas Aleksandras Jermakovas išsakė prielaidą, kad pirmiausia ATACMS raketomis būtų apšaudomi kariniai aerodromai, logistikos centrai ir vadavietės.
Jeigu būtų atšaukti amerikietiškų ginklų naudojimo ribojimai, jie galėtų atakuoti objektus Smolenske, Kalugoje, Lipecke ir Volgodonske. ATACMS raketos Maskvos nepasiektų, tačiau jeigu amerikiečių pavyzdžiu nuspręstų pasekti kiti sąjungininkai, Rusijos sostinė taptų potencialiu iki 560 km atstumą įveikiančių birtiškų-prancūziškų „Storm Shadow"/ SCALP-EG raketų taikiniu.
Dalinės paliaubos - galimos
Tuo pat metu vokiečių leidinys „Bild" pranešė, kad kol Rytų Ukrainoje tebevyksta smarkūs gynybiniai mūšiai, prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą kreipėsi į Vakarų partnerius, kad šie laikytųsi šaliai duotų pažadų.
Kijeve vykusios Jaltos Europos saugumo konferencijos metu prezidentas sakė: „Esame dėkingi savo partneriams. Bet mums reikia paketų." Jis turėjo omenyje karinės pagalbos paketus iš Vakarų šalių, kurie buvo pristatyti tik iš dalies arba su kelių mėnesių vėlavimu.
Iš daugiau nei 60 žadėtų naikintuvų F-16 į Ukrainą kol kas atvyko tik šeši. Vis dar nėra aišku, kur šiuo metu yra apie 400 šarvuotų vokiškų karo mašinų, kurios jau turėjo pasiekti ukrainiečius.
Karo ekspertas Nikas Langė (Nico Lange) iš „Europos politikos centro" patvirtino: „Daugelis partnerių ne kartą pranešė apie pristatymus ir tai buvo atšvęsta, tačiau šios siuntos net nepasiekia Ukrainos arba atvyksta per lėtai. Ir jeigu „Patriot" sistemos nuolat minimos, bet čia jų nėra, tai reiškia, kad žmonės toliau žus".
Būtent todėl į Ameriką besirengiantis V.Zelenskis savo strategiją planuoja pristatyti ne tik prezidentui Dž.Baidenui, bet ir kandidatams Kamalai Haris ir Donaldui Trampui (Donald Trump).
Remiantis „Bild" informacija, jis kalbės ne tik apie vakarietiškos ginkluotės panaudojimą prieš Rusijos teritorijas, bet ir apie Ukrainos norą paskelbti paliaubas tam tikrose fronto ruožuose, kas reikštų esamos padėties įšaldymą.
Karo ekspertas Karlas Masala (Carlo Masala) iš Bundesvero universiteto Miunchene „Bild" papasakojo apie Ukrainos prezidento pergalės planą: „V.Zelenskis dabar nori viską išspręsti vienu smūgiu ir pabandyti pakreipti situaciją mūšio lauke sau naudinga linkme". Būtent todėl jam reikia Dž.Baideno pritarimo, kas rodo, kad Ukrainą apėmusi neviltis.
Kiek anksčiau V.Zelenskis Kijeve pareiškė tikintis, kad pasaulis pakeis savo požiūrį į Rusiją ir pagaliau palaikys Ukrainos siekį nugalėti agresorių. „Jei ne, pasaulis pralaimės Vladimirui Putinui. Ir tai būtų viena didžiausių tragedijų istorijoje", - patikino jis.