Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi atidaryti humanitarinį koridorių, kad šimtai Rusijos civilių, gyvenančių pasienio teritorijose, užimtose jos kariuomenės, galėtų grįžti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, jei Maskva to paprašytų.
Daugiau kaip 1 500 civilių vis dar gyvena Rusijos vakarinės Kursko srities teritorijose, kurias Ukrainos kariuomenė užėmė per rugpjūčio mėnesį surengtą netikėtą tarpvalstybinį puolimą.
Nuo to laiko auga paprastai retai girdimas pyktis Rusijos valdžios institucijų adresu tarp tų, kurie prarado ryšį su šeimos nariais, kaip manoma, įstrigusiais kitoje fronto linijos pusėje be galimybės susisiekti.
„Esame pasirengę atidaryti humanitarinį koridorių iš Kursko srities į Rusijos gilumą, atsakydami į oficialų Rusijos Federacijos prašymą“, – sakoma prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos pranešime AFP.
„Matyt, rusai nenori tokio humanitarinio koridoriaus, nes nesulaukėme iš jų atitinkamo prašymo“, – sakė prezidentūra, kaltindama Maskvą „abejingumu“ savo piliečių likimui.
Siūlymas padėti jiems grįžti buvo pateiktas Rusijai pareiškus, kad Ukrainos pajėgos bandė surengti naują puolimą Kurske, tuo tarpu V. Zelenskis gyrė savo kovotojus, kurie pastaruosius šešis mėnesius išlaikė užimtų Rusijos teritorijos plotų kontrolę.
Rusija pradėjo susigrąžinti savo žemes, tačiau Ukraina vis dar yra užėmusi dešimtis pasienio gyvenviečių aplink regioninį centrą Sudžą.
Naujas puolimas
Kremlius anksčiau ketvirtadienį sakė, kad daro „viską“, ką gali, bet atsisakė viešai komentuoti humanitarinio koridoriaus idėją.
„Šis klausimas priklauso nuo kontaktų, kuriuos palaiko mūsų kariškiai. Jie, žinoma, negali būti vykdomi viešai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Pareigūnai daro viską, ką gali, kad suteiktų pagalbą mūsų piliečiams, atsidūrusiems tokioje sudėtingoje situacijoje dėl agresyvių Kyjivo režimo veiksmų“, – pridūrė jis.
D. Peskovas atsakinėjo į klausimą apie Rusijos piliečių raginimus atidaryti kokį nors koridorių, kad jų giminaičiai galėtų grįžti iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.
Rugpjūtį Kyjivo surengtas puolimas į Rusijos Kursko sritį pakeitė beveik trejus metus trukusio karo eigą ir buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai užsienio kariuomenė perėmė Rusijos teritorijos dalies kontrolę.
Trečiadienį per susitikimą su regiono gubernatoriumi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad situacija yra „labai sudėtinga“, tačiau nereagavo į didėjantį pyktį dėl dingusių žmonių likimo.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai „sužlugdė“ naują Ukrainos pradėtą „kontrpuolimą“ maždaug už 10 km nuo sienos, į pietryčius nuo Ukrainos kontroliuojamo Sudžos miesto.
Rusija teigė, kad Ukraina puolimui panaudojo du mechanizuotuosius batalionus, tankus ir šarvuočius.
Kyjivo pareigūnai nekomentavo naujo puolimo, o agentūra AFP negalėjo patikrinti Rusijos pareiškimų ar kovos veiksmų masto.
„Taika per stiprybę“
V. Zelenskis ketvirtadienį pagyrė savo karius už Kursko puolimą ir keliems kariuomenės daliniams įteikė valstybinius apdovanojimus.
„Okupantas gali ir turi būti sumuštas savo paties teritorijoje“, – sakė jis socialiniame tinkle paskelbtame pranešime.
„Kursko operacija puikiai paaiškina principo „taika per stiprybę“ reikšmę“, – sakė jis, turėdamas omenyje žinią, kurią skelbia siekdamas užsitikrinti nuolatinę karinę paramą iš Ukrainos Vakarų partnerių.
Ukrainos kariuomenė anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad per šią operaciją į nelaisvę paėmė 909 rusų karius, papildydama vadinamąjį karo belaisvių, kuriuos Kyjivas gali iškeisti į nelaisvėje esančius ukrainiečius, „mainų fondą“.
Ketvirtadienį sukako šeši mėnesiai nuo puolimo pradžios.
Ukraina padėjo sugrąžinti grupelę rusų, įskaitant vaikus, kurie gyveno užimtuose kaimuose ir miestuose, tačiau nėra jokio mechanizmo, kaip juos grąžinti masiškai.
Kurske veikiančios Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Dmytraškivskis ketvirtadienį agentūrai AFP sakė, kad Kyjivo kontroliuojamose teritorijose tebegyvena kiek daugiau nei 1 500 rusų.
Praėjusiais metais Kyjivo pareigūnai teigė, kad Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvena maždaug šeši milijonai ukrainiečių, įskaitant 1,5 mln. vaikų. Dar milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus šalies rytuose ir pietuose, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.