Ukrainai trūksta patyrusių pėstininkų kovai

Stringantis finansavimo klausimas

Kariniam tiekimui Ukrainai 2025 metams kyla pavojus, nes kai kuriems Kijevo sąjungininkams sunku gauti finansavimą, o kiti atsisako jį didinti, rašo „Bloomberg", cituodamas šaltinius.

Didžioji dalis kitiems metams Ukrainai numatytos karinės paramos susijusi su 50 mlrd. JAV dolerių paskola iš įšaldyto Rusijos turto, kurią G7 šalys sutiko suteikti Kijevui. Ukrainos sąjungininkai vis dar derina susitarimo detales. Jungtinės Valstijos reikalauja garantijų, kad Vengrija neblokuos ES priemonių. Jei susitarti nepavyksta, galutinė paskolos suma gali būti mažesnė.

Tačiau net jei susitarimas bus pasiektas, 50 mlrd. JAV dolerių vis tiek nepakanka patenkinti Ukrainos poreikius dar vieneriems kovos metams, todėl sąjungininkams greičiausiai teks viršyti šį finansavimą, teigia „Bloomberg" šaltiniai.

Remiantis Ukrainos vyriausybės prognoze, 2025 m. šalies biudžeto deficitas turėtų siekti 19,4 proc. BVP. „Skylei" užkamšyti reikia 35 mlrd. JAV dolerių, rugpjūčio pabaigoje nurodė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Daugiau nei pusę šios sumos skirs Tarptautinis valiutos fondas ir ES, dar 15 mlrd. padengimo klausimas lieka atviras.

D.Šmyhalis teigė, kad šios sumos reikės ieškoti arba vidaus šaltiniuose, arba iš įšaldyto Rusijos turto konfiskuotuose 50 mlrd. JAV dolerių, arba baigti derinti žingsnius su partneriais.

Gresiančios sąjungininkų finansinės problemos ima ryškėti pavojingu Ukrainai momentu ir gali priversti Kijevą derėtis esant silpnesnėje pozicijoje. Ukrainos sąjungininkes Europoje varžo jų pačių apribojimai. Pasak agentūros šaltinių, derybos Briuselyje dėl naujo ES biudžeto ir bet kokios kalbos apie bendrą skolinimąsi, siekiant padidinti išlaidas gynybai šimtais milijardų eurų, greičiausiai bus atidėtos iki rinkimų Vokietijoje.

Pagalba iš Jungtinės Karalystės pastaruoju metu taip pat mažėja, nurodė su šiuo klausimu susipažinęs valdininkas. Premjeras Keiras Starmeris rinkėjus perspėjo, kad dėl išlaidų mažinimo jų laukia sunkūs laikai. Kartu jis JT pažymėjo, kad Londonas ir toliau rems Ukrainą.

Rugsėjo 26 d. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) paskelbė, kad iki metų pabaigos Ukrainai skirs dar 8 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos. Į paketą įeina papildomi oro gynybos pajėgumai, įskaitant „Patriot" ir AMRAAM raketas, taip pat bepiločius orlaivius, „oras-žemė" amuniciją ir „Joint Standoff Weapon" ilgojo nuotolio bombas. Bus plečiama F-16 naikintuvų pilotų mokymo programa. Pasak Dž.Baideno, kitais metais jie turėtų apmokyti 18 pilotų.

Iš kur gauti žmonių

Atsižvelgiant į nuo metų pradžios vykstantį Rusijos puolimą Donbase, Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dažniau susiduria su problemomis, susijusiomis su kariuomenės papildymu ir į pėstininkų būrius verbuojamų naujokų būkle, rašo „Financial Times" (FT), cituodamas apklaustus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus.

Kai kurie fronto linijose esantys vadai sakė, kad jų kariai išsekę ir jų moralė smunka, todėl dalis kovotojų palieka pozicijas.

Keturi FT apklausti vadai, taip pat beveik tuzinas karių iš keturių Ukrainos brigadų kalbėjo apie dideles problemas, susijusias su naujokais, kuriems trūksta motyvacijos ir pagrindinių kovinių įgūdžių. Vadai apskaičiavo, kad 50-70 proc. pėstininkų buvo nužudyti arba sužeisti per pirmąsias dienas po rotacijos.

„Kai naujokai atvyksta į pozicijas, daugelis jų išsibėgioja po pirmojo sviedinio sprogimo", - atviravo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 72-osios mechanizuotosios brigados, kovojančios pusiau apsuptame Ugledaro rajone, vado pavaduotojas.

Norint pasiekti taiką, kuri neprilygtų Ukrainos pasidavimui, jos Vakarų sąjungininkai turi imtis precedento neturinčių priemonių, nes šaliai labai sunku papildyti kariuomenę, pažymi FT. Pasak Ukrainos pareigūnų, pastaroji mobilizacija leido Ukrainai pritraukti apie 30 tūkst. karių. Tačiau, kaip FT nurodė Ukrainos vadai, šie naujokai nėra motyvuoti, psichologiškai ir fiziškai nepasiruošę ir miršta nerimą keliančiu greičiu. „Mums labai reikia stiprių karių", - laikraščiui teigė vienas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadų.

Kitas vadas, kurio padalinys gina pozicijas aplink Kurachovą, atviravo, kad kai kurie vaikinai sustingsta, nes jie per daug bijo šaudyti į priešą, o tada jie palieka mūšio lauką maišuose arba sunkiai sužeisti. Kariškiai skundėsi, kad po kelių dienų sunkių kovų daugelis naujokų pasišalina. Kai kurie grįžta iš mūšio sukrėsti, išsekę ir guldomi į psichiatrijos klinikas.

Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau patiria didelių problemų dėl rotacijų, o keli nesėkmingi bandymai atnaujinti personalą lėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų fronto proveržį Pokrovsko regione, pažymėjo laikraštis. „Labiausiai esame pažeidžiami rotacijos metu. Štai tada Rusija gali žengti į priekį. O pėstininkai yra labai svarbūs mūsų gynybai", - pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados vado pavaduotojas.

Pasak kito, rytų fronte kovojančio vado, patyrę kariai žūsta per greitai ir juos dažniausiai keičia patirties neturintys ir prastesnės fizinės formos pagyvenę žmonės. FT paaiškino, kad vidutinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario mažius šiandien siekia 45 metus. „Kaip pėstininkas, tu turi bėgti, turi būti stiprus, turi nešti sunkiąją techniką. Sunku tai padaryti, jei nesi jaunas", - pridūrė vadas.

Laikraštis rašo, kad problemos prasideda dar gerokai prieš tai, kai naujokai patenka į mūšio lauką. Buvęs Ukrainos pareigūnas, vadovaujantis ekspertų grupei „Frontelligence Insight", kaltino įsisenėjusias sistemines problemas, kurios daugelį metų liko neišspręstos. Pasak jo, Ukrainos kariuomenei, kurią daugiausia sudaro mobilizuoti buvę civiliai, vadovauja karininkai ir generolai, kurie savo karjerą pradėjo sovietmečiu ir niekada nedalyvavo karo veiksmuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadai dalį kaltės vertė naujokų verbuotojams. „Būtų protinga daugiau dėmesio skirti kiekvieno žmogaus savybėms ir kilmei, kad suprastumėte, kuris iš vaikinų geriausiai tinka, o ne siųsti visus į pėstininkus", - sakė 21-ojo bataliono baterijos vadas Michailas Tempereris.

Jis mano, kad buvę verslininkai, tokie kaip jis, geriausiai atlieka vadų ir karininkų pareigas. „Patys instruktoriai neturi realios kovinės patirties, todėl jie nemoko pradedančiųjų to, ką jie turi žinoti, kad galėtų kovoti, o dar svarbiau - išlikti gyvi", - pažymėjo jis.

Be to, pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naujokai dėl šaudmenų trūkumo retai treniruojasi su tikra amunicija. „Kai kurie iš jų net nemoka rankose laikyti šautuvų. Jie dažniau lupa bulves, nei šaudo", - sakė jis ir pridūrė, kad nusipirko dažasvydžio įrangą, kad pakeistų šautuvus ir tikrą amuniciją, o naujokai galėtų daugiau treniruotis nešvaistydami brangių šovinių.

Karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vasario 24-ąją, tą dieną, kai prasidėjo Rusijos karinė operacija. Nuo to laiko ji buvo pratęsta kelis kartus, paskutinį kartą rugpjūčio 7 d.