Pirmą kartą per apsikeitimą karo belaisviais antradienį susitiko Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių biurų atstovai, pranešė Kijevas.
Abi šalys paleido po 90 į nelaisvę paimtų kareivių pagal Jungtinių Arabų Emyratų tarpininkautą susitarimą, naujausią iš daugiau nei 50-ies per visą karą jau įvykusių belaisvių mainų. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai per mainus Rusija sutiko surengti tiesioginį žmogaus teisių atstovų susitikimą, sakoma Ukrainos žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco pranešime.
„Tai buvo dar viena Ukrainos iniciatyva, su kuria Rusija pirmą kartą sutiko“, – sakė jis.
Abiejų šalių atstovai užfiksavo grąžinamų belaisvių būklę, ji bus toliau stebima siekiant nustatyti galimus žmogaus teisių pažeidimų jiems esant nelaisvėje, sakė jis.
Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova patvirtino, kad įvyko abiejų šalių atstovų susitikimas. Ji sakė, kad jie „pasikeitė informacija apie galimus abipusio civilių grįžimo variantus“.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, vieši diplomatiniai abiejų šalių kontaktai yra reti.
Kijevas pranešė, kad ukrainiečiai karo belaisviai skundėsi buvę laikomi prastomis sąlygomis. D. Lubinecas sakė, kad Rusija atsižvelgė į jų skundus ir jis tikisi, jog Maskva „dės visas pastangas, kad pagerintų karo belaisvių kalinimo sąlygas“.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje trečiadienį pranešė užfiksavusi atvejų, kai Ukrainos kariai Rusijos nelaisvėje buvo „kankinami“. Ataskaitoje sakoma, kad buvo apklausta daugiau nei 600 išlaisvintų ukrainiečių karo belaisvių, įskaitant kai kuriuos, kurie buvo paleisti per mainus gegužės 31 dieną.
„Remiantis ankstesnėmis išvadomis, kiekvienas pašnekovas iš šio neseniai įvykusio apsikeitimo pasakojo apie kankinimus nuo žiauraus sumušimo iki ilgalaikių streso pozicijų, elektros šokų į lytinius organus ir pjudymo šunimis“, – sakoma pranešime. „Daugelis pašnekovų sakė nelaisvėje nuolat jautę alkį ir ilgai negaudavę tinkamos medicininės priežiūros“, – priduriama jame.