Ukrainos parlamentas balsavo už su Rusijai pavaldžios Stačiatikių Bažnyčios uždraudimą

Kijevas  jau eilę metų stengiasi apriboti dvasinius ryšius su Rusija, ir šį procesą labai paspartino 2022 metų Maskvos invazija, kurią palaimino įtakingoji Rusijos stačiatikių bažnyčia.

Aukščiausiosios Rados posėdyje antradienį 265 deputatai balsavo už įstatymo projektą, kuriuo uždraudžiamos su Rusija susijusios religinės organizacijos, įskaitant Maskvos patriarchatui pavaldžią Ukrainos stačiatikių bažnyčią, pranešė keli deputatai.

Kad įstatymas būtų priimtas 450 vietų parlamente, reikėjo 226 balsų. Apie 49 iš šių vietų yra laisvos, nes Rusija okupavo teritorijas šalies rytuose, o kiti įstatymų leidėjai atsistatydino arba buvo pašalinti.

Įstatymo projektui pritarė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras. Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi pasirašyti prezidentas.

„Ukrainoje nebus Maskvos bažnyčios“, – „Telegrame“ pareiškė V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Deputatė Iryna Geraščenko balsavimą pavadino „istoriniu“. „Tai nacionalinio saugumo, o ne religijos klausimas“, – sakė ji „Telegramo“ žinutėje.

Maskvai pavaldi Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia 2022 metais oficialiai nutraukė ryšius su Rusija, tačiau kai kurie įstatymų leidėjai kaltina jos vadovus, kad jie, nepaisant invazijos, kolaboruoja su Rusijos dvasininkais.

Stambule įsikūrusios Rytų Stačiatikių Bažnyčios vadovas 2019 metais atskilusiam sparnui, pasivadinusiam Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia, suteikė autokefaliją – religinę nepriklausomybę – nuo Maskvos patriarchato.

Šį skilimą sukėlė 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karas tarp Kijevo  ir Maskvos remiamų separatistų rytuose.

Tačiau daug parapijų ir tikinčiųjų pasiliko Rusijai pavaldžioje Bažnyčioje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad Ukraina bando „sunaikinti ... tikrąją stačiatikybę“.

Pagal antradienį priimtą įstatymą religinėms organizacijoms nustatomas terminas, per kurį jos turi nutraukti ryšius su Rusija.