1 nuotr.Žinomas Ukrainos politologas Mykola Riabčiukas sako, kad Kijevas nėra pasiruošęs pasiduoti Rusijos agresijai ir toliau turės pakankamai jėgų atremti priešą. Tačiau, pasak ukrainiečio, visuomenė nori ir taikos bei saugumo garantijų, dėl kurių sutiktų net su tuo, kad Rusijos režimas už savo nusikaltimus sulauktų atsakomybės vėliau, susiklosčius kitoms aplinkybėms.
Pasak M. Riabčiuko, būtent Ukrainos visuomenės pajėgumas ir toliau išlieka esminiu faktoriumi visame, jau daugiau nei dešimt metų trunkančiame kare. Kariaujančioji Ukrainos visuomenės dalis, politologo teigimu, kiekvienu kritiniu momentu savo pasipriešinimu priversdavo skaitytis ne tik Rusiją, bet ir Vakarų valstybes. Taip, pasak M. Riabčiuko, bus ir dabar, naujajai Vašingtono valdžiai ir Maskvai tikintis sudaryti dvišalį sandorį dėl vadinamosios taikos.
Analitikas sutinka su tuo, kad pasiryžtančių kariauti trūksta, o žmonės nusivylę Vakarų partnerių parama. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad visuomenė yra išlaikiusi savo pilietinį atsparumą ir organizacinį potencialą – savanorystė, aukų rinkimas ir mobilizacija dar yra, palyginus, didelė. Kritinė visuomenės masė vis dar pasiryžusi kariauti – net kai daug jos tėvynainių vengia šios pareigos ir mėgaujasi „dolce vita“ (liet. lengvu gyvenimu).
„Ukrainiečiai negavo tokios paramos, kokios tikėjosi iš JAV, ypač kalbant apie delsimą teikti paramą. Daug žmonių tuo nusivylė ir pasiryžimas kiek sumažėjo, bet dauguma ukrainiečių vis dar nori priešintis ir kovoti. Tik dabar visuomenė labiau linkusi derėtis. Ukrainoje vis dar gaji mintis, kad tarp Rusijos ir Ukrainos vyks derybos, kuriose Vakarų partneriai paspaus Rusiją ir šalys galės pasiekti rimtą susitarimą“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ teigė mokslininkas M. Riabčiukas.
„Šiuo metu mums reikia saugumo garantijų, jokios sutartys be to negali būti pasirašytos, o teisingumą, t. y. reparacijas ir panašiai, galima atidėti ateičiai. Dabar tai ukrainiečiai jau priima, nes supranta, kad galutinis Maskvos tikslas yra Ukrainos valstybės bei tautos sunaikinimas. Tai matome okupuotose Ukrainos teritorijose – jie naikina viską, kas ukrainietiška, bando išplauti vaikams smegenis, bando įbauginti populiaciją, mobilizuoti ukrainiečius į Rusijos kariuomenę“, – akcentuoja analitikas.
Didžiausia Ukrainos vidaus problema – elitas
Politologas mano, kad pagrindinės problemos, vis dėlto, slypi šalies viduje. Pasak jo, nevienodos mobilizacijos sąlygos, korupcija pareigūnų gretose – tik kelios iš jų. Todėl M. Riabčiukas sako, kad „Ukrainos valdžia buvo sėkminga tarptautiniuose santykiuose, bet ne vidaus politikoje“.
„Daugelis žmonių jautriai reaguoja į viduje pasireiškiančią neteisybę ir nelygybę. Aiškėja, kad vis dar yra korumpuotų pareigūnų, kas karo metu yra netoleruotina. Taip pat matomos skirtingos nuomonės, kas turėtų būti mobilizuotas, o kas ne. Tai kenkia visuomenei. Kariškiai neturėtų matyti, kad daug kitų žmonių dar mėgaujasi „dolce vita“ – lengvu gyvenimu. Tai vienas pagrindinių išliekančių ir visuomenę skaldančių dalykų“, – tvirtino mokslininkas.
Kaip kalba pašnekovas, prasta Ukrainos politinio elito komunikacija yra pagrindinė problema, mobilizuojant visuomenę kariauti.
„Būtinas kolektyvinis pasitikėjimas vienas kitu ir valstybe. Tinkamo bendravimo esmė – įtikinti žmones, kad karo našta paskirstyta tolygiai visiems. Nekovojantys ir sako, kad jie nenori būti pirmi, kurie padaro kažką dėl valdančiojo elito sūnų ir anūkų“, – pabrėžia jis.
Be to, politologas negaili kritikos ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris leidžia anksčiau minėtam politiniam elitui nedalyvauti kare bei kliaujasi nepatikimais žmonėmis. Kaip sako M. Riabčiukas, ukrainiečiams reikia daugiau atsakomybės ir atsakingesnės politikos iš aukščiausių vadovų.
„Prezidentas per daug pasikliauja savo aplinka, artimais draugais, kurie įtariami nenuoširdumu bei neatsakingumu. Jis turėtų atidžiau pažvelgti į savo aplinką ir skatinti griežtesnę politiką. Dabartinė politika demoralizuoja visuomenę. Ukrainiečiai parodė esantys labai brandūs ir atsakingi, kuo negali girtis valdantysis elitas, todėl mums reikia rimto perversmo. Tai bus pagrindinė problema ateičiai“, – mano analitikas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė trečiadienį turėjęs „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir per jį susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje baigties. Anot Baltųjų rūmų vadovo, derybos galėtų įvykti Saudo Arabijoje surengtame viršūnių susitikime.
Ukraina su Vakarų pagalba jau beveik trejus metus priešinasi Rusijos karinei invazijai.
V. Zelenskis esamą geopolitinę padėtį aptars su Europos atstovais šį savaitgalį Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad bus surengtos ir dvišalės JAV ir Rusijos derybos, ir derybos, kuriose dalyvaus Ukraina.
„Vyks dvišalis Rusijos ir Amerikos dialogas ir, žinoma, dialogas, kuriame dalyvaus pati Ukraina“, – Maskvoje sakė D. Peskovas.
