1 nuotr.Uralo įmonė „Fores" pažadėjo sumokėti 15 milijonų Rusijos rublių (apie 150 tūkst. eurų) už pirmąjį numuštą naikintuvą F-16. Pastaruosius Vakarų šalys planuoja pristatyti Ukrainai dar šiemet.
Pinigų premijoms negailima
Tai TASS nurodė bendrovės generalinis direktorius Sergejus Šmotjevas.
„Paskelbėme, kad jeigu Kijevas gaus naikintuvus F-16, už pirmojo sunaikinimą skirsime premiją", - patikino S.Šmotjevas.
„Fores" generalinis direktorius pridūrė, kad bendrovė taip pat moka atlygį tiems, kurie pamuša Vakarų šalių Ukrainai tiekiamus tankus. „Mes sumokėjome 5 milijonus Rusijos rublių (apie 50 tūkst. eurų) už pirmąjį tanką ir 500 tūkst. rublių (apie 5 tūkst. eurų) už visus vėlesnius tankus. Dabar pamuštų tankų sąraše yra daugiau negu 20 kovos mašinų. Atlygis pasiekia vaikinus, kurie kovoja, kurie naikina tankus", - pabrėžė S.Šmotjevas.
„Fores" tinklalapyje rašoma, kad bendrovė jau šešis kartus apdovanojo kariškius už vakarietiškos įrangos sunaikinimą karo veiksmų zonoje Ukrainoje. Pirmasis mokėjimas buvo atliktas 2023 m. vasarą už sunaikintus Vokietijos gamybos tankus „Leopard-2".
Pasak S.Šmotjevo, nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios „Fores" Rusijos kariuomenei remti skyrė 216,4 mln. rublių (apie 2,2 mln. eurų). Daugiausia dėmesio buvo skirta humanitarinių krovinių formavimui pagal karinio personalo poreikius, išskirtinių kovotojų karinio konflikto zonoje skatinimui ir gerinant mokymo dalinių materialinę bei techninę bazę.
„Fores" buvo įkurta 2002 m. Jis užsiima granuliuotos medžiagos, naudojamos naftos pramonėje, gamyba.
2023 m. rugpjūtį „Reuters" pranešė, kad JAV patvirtino naikintuvų F-16, esančių Danijoje ir Nyderlanduose, siuntą į Ukrainą. Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikslino, kad iš viso Kijevas gaus daugiau negu 40 tokių orlaivių: Amsterdamas duos 24, Kopenhaga - 19.
Oficialūs abiejų šalių atstovai nurodė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės naudoti perduotus naikintuvus savigynai ir atakoms prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Nyderlandų gynybos ministerijos vadovė Kaisa Olongren (Kajsa Ollongren) pabrėžė, kad valstybė taiko tą patį principą, kurį taikė bet kokiam kitam tiekimui: jeigu kas nors perduodama Ukrainai, ji gali tai naudoti savo nuožiūra.
„Mes tik prašome jų gerbti tarptautinę teisę ir teisę į savigyną, kaip nurodyta JT Chartijoje. Tai reiškia, kad jie į tai atsižvelgs rinkdamiesi karinius taikinius", - apibendrino ji.
Be Danijos ir Nyderlandų, Norvegija ir Belgija taip pat paskelbė apie savo ketinimą pasidalinti su Kijevu turimais F-16. Remiantis įvairiais skaičiavimais, iš Oslo tikimasi apie 12-os tokių orlaivių. Briuselis savo ruožtu pažadėjo perduoti Ukrainai 30 naikintuvų F-16, tačiau uždraudė juos naudoti už šalies ribų.
F-16 - masiškiausias ketvirtosios kartos naikintuvas. Jo populiarumą lėmė palyginti mažos sąnaudos ir puikios kovinės savybės. Nuo gamybos pradžios 1973 m. buvo pagaminta daugiau negu 4,5 tūkst. tokių lėktuvų.
Rusijos reakcija į F-16 tiekimą Ukrainai
2023 m. vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino, kad Kijevui tiekiami F-16 degs taip pat, kaip ir Kijevui perduoti tankai. Tuo pat metu užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Maskva amerikiečių naikintuvų pasirodymo Ukrainoje faktą vertins kaip iš Vakarų kylančią branduolinę grėsmę.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija informavo JAV, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, jog negali ignoruoti šių orlaivių galimybės gabenti branduolinius ginklus.
Šių metų gegužę S.Lavrovas dar kartą pažymėjo, kad F-16 tiekimas Ukrainai būtų sąmoningas NATO signalas Rusijai branduolinės ginkluotės srityje. Taip pat ministras pridūrė, kad F-16 naikintuvai vis tiek negalės pakeisti situacijos mūšio lauke.
Pirmadienį televizija „Sky News", remdamasi ukrainiečių kariniu šaltiniu, pranešė, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvas atakavo ne Kryme ir ne aneksuotose rajonuose, o Belgorode esantį taikinį. Iš kokio atstumo buvo įvykdyta ataka, nepranešama.
