1 nuotr.Nepaisant po Rusijos invazijos į Ukrainą pasigirdusių pažadų palikti šios šalies rinką, daugelis Vakarų įmonių netruko apsigalvoti ir pasiliko. Tiesa, su „Financial Times" (FT) bendravęs vienos iš Rusijoje likusių vakarietiškų įmonių vadovas neslėpė, kad 2022 m. vasarį Vakarų įmonės buvo atsidūrusios tarp kūjo ir priekalo.
„Kai jos pasakė, kad pasitrauks, joms buvo pateiktas daugmaž priimtinų pirkėjų sąrašas", - pasakojo leidinio pašnekovas.
O štai pastaruoju metu nuotaikos ženkliai pasikeitė, teigė su Vakarų įmonėmis Rusijoje dirbantis kitas vadovas. Jis nurodė, kad 2022 m. pasitraukime iš Rusijos rinkos vakariečiai matė tam tikrą moralinę pareigą.
„Dabar vyrauja kitokios nuotaikos, apibūdinamos klausimu - ar jums tikrai reikia išeiti? Jūs tikrai norite pasitraukti? Kai kurios tų įmonių per 30 metų pastatė po keturias-penkias gamyklas ir jos nesirengia visko parduoti su 90 proc. nuolaida", - patikino FT pašnekovas.
Leidinys kaip pavyzdžius pateikia daug kalbėjusią apie pasitraukimą, tačiau ir toliau sėkmingai Rusijoje veikiančią „Avon Products", kurios centrinė būstinė yra Londone, prancūzų pramoninių dujų gamintoją „Air Liquide" bei britų buitinės chemijos ir higienos priemonių gamintoją „Reckitt".
FT jų sprendimą aiškina sudėtingais biurokratiniais procesais ir augančiu vartotojų aktyvumu.
Laikraštis pabrėžia, kad norėdamos pasitraukti iš rinkos, Rusijai nedraugiškoms šalims priklausančios įmonės turi savo parduodamiems aktyvams pritaikyti 50 proc. nuolaidą bei sumokėti 15 proc. siekiantį „išvykimo mokestį".
Taip pat vis sunkiau rasti vietinius verslo pirkėjus, kurie ne tik tiktų pardavėjui bei Maskvai, bet ir kurių dalyvavimas versle nesikirstų su Vakarų pritaikytomis sankcijomis.
Investuotojas ir britų maisto produktų, buitinės chemijos bei asmeninių higienos priemonių gamintojo „Unilever" valdybos narys Nelsonas Pelcas (Nelson Peltz) FT papasakojo, kad šiemet įmonė, kuri jau svarstė pardavimo variantus, liko Rusijos rinkoje. „Jeigu mes pasitrauksime, rusai pasiims mūsų prekių ženklus sau. Abejoju, ar tai būtų naudingas sandėris", - patikslino N.Pelcas.
Jis pabrėžė, kad tokie konkurentai kaip P&G ar „Colgate-Palmolive" taip ir nepasitraukė, todėl kodėl turėtų trauktis jų įmonė?
Praėjusių metų liepą generalinis „Unilever" direktorius Heinas Šumacheris (Hein Schumacher) patikslino, kad įmonė toliau dirbs Rusijoje, tik mažesne apimtimi. Jis pažymėjo, kad tai yra geriausias iš blogiausių variantų, nes kitaip jų verslas būtų nacionalizuotas.
Tą patį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Federalinei valstybės turto valdymo valdybai perdavė užsieniečiams priklausiusių prancūzų įmonės „Danone" ir danų „Carlsberg" akcijų valdymą.
Danai tai įvertino kaip verslo vagystę ir padavė Maskvą į teismą. Finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas patikino, kad jokie verslai šalyje nacionalizuojami nebus.
