3 nuotr.Viena pagrindinių Europos Sąjungos šalių pripažino, kad nebesusitvarko su didėjančiais nelegalų srautais. Taip pat buvo patikinta, kad valstybė nesiims praėjusių metų rudenį sugadintų dujotiekių remonto.
Auga nelegalios migracijos mąstai
2022 metais iš Šveicarijos į kaimyninę Vokietiją pateko rekordinis nelegalų skaičius. 2023 metų sausio tendencijos rodo, kad nelegalios migracijos apimtys auga. Praėjusiais metais nelegalių Vokietijos-Šveicarijos sienos kirtimo atvejų skaičius išaugo penkis kartus - 2022 metais neteisėtai sieną perėjo 8862 asmenys, 2021 metais tokių buvo tik 1610. Šią informaciją, remdamasis Vokietijos Vidaus reikalų ministerijos atsakymu į partijos „Alternatyva Vokietijai" (Alternative fur Deutschland) užklausą, paskelbė leidinys „Bild".
Vokietijos Federalinės policijos profsąjungos vadovas Haiko Tegatcas (Heiko Teggatz) pabrėžė, kad nereikėtų stebėtis augančiais skaičiais. „Apgręžti žmones ir grąžinti atgal, kaip kad elgiasi pasienyje su Austrija, Šveicarijos pasienyje negalima, - nurodė jis. - Kodėl? Todėl, kad Vidaus reikalų ministerija ir toliau atsisako registruoti pasienio su Šveicarija kontrolę ES lygmeniu. Institucija tikslingai perkelia visą, su nelegalios migracijos srautų reguliavimu susijusią, atsakomybę ant federalinių žemių ir bendruomenių pečių."
Ypač dėl per Šveicariją atvykstančių nelegalių migrantų kenčia Vokietijos federalinė Badeno-Viurtembergo žemė. Hansas-Ulrichas Riūlkė (Hans-Ulrich Rulke), Laisvosios demokratinės partijos lyderis federalinės žemės parlamente, paragino stiprinti pasienio apsaugą abiejose sienos pusėse. „Privalu geriau apsaugoti šią sieną nuo nelegalios migracijos ir iš Šveicarijos pusės, nes susidaro įspūdis, kad dabartiniu metu tenai iš viso nėra jokios apsaugos", - piktinosi politikas.
„Bild" pabrėžė, kad toliau stebimos nelegalios migracijos apimčių augimo tendencijos. Sausio mėnesio duomenimis, nelegaliai Vokietijos-Šveicarijos sieną jau buvo bandyta kirsti 922 kartus. „Ir čia tik tiek atvejai, kurie buvo pastebėti ir užfiksuoti", - nurodė leidinys. Taip pat buvo patikslinta, kad Vokietijos policija nebeslepia, jog jai, vidutiniškai, pavyksta sulaikyti maždaug trečdalį neteisėtai sieną kirtusių asmenų.
Vokiečiai „Nord Stream" neremontuos
Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos ministerija pareiškė, kad sprogusių (ar susprogdintų) dujotiekių remonto klausimus turės spręsti projekte dalyvaujančios įmonės arba Rusija. Institucijos atstovai patikslino, kad jie negali komentuoti galimo „Nord Stream 1" ar „Nord Stream 2" remonto darbų.
„Šių klausimų sprendimas išimtinai priklauso verslui arba Rusijai. Dujotiekiai priklauso įmonėms „Nord Stream 1 AG" ir „Nord Stream 2 AG", - patikslino ministerijos atstovai.
Nutekėjimas vienoje iš „Nord Stream 2" atšakų ir abiejose „Nord Stream 1" atšakose buvo užfiksuotas praėjusių metų rugsėjo 26-os naktį. Rusijos Federalinio saugumo tarnyba dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Incidentą tiria ir Vokietija, Danija bei Švedija, tačiau iki šiol jos nėra paskelbusios jokių išvadų.
Sausio pradžioje „The New York Times" pranešė, kad, esą, įmonė-operatorius „Nord Stream AG" pradėjo skaičiuoti, kiek galėtų kainuoti dujotiekio remontas bei paprašė patikslinti, kiek ilgai pažeisti vamzdžiai gali būti vandenyje. Remdamasis šia informacija leidinys nusprendė, kad Rusija ruošiasi pažeisto dujotiekio remontui.
Vasarį amerikiečių žurnalistas Seimūras Heršas (Seymour Hersh) paskelbė straipsnį, kuriame dėl incidento dujotiekyje apkaltino JAV.
Reaguodama į tai, Rusijos Dūma paragino JTO saugumo tarybą ištirti dujotiekio avariją. Jungtinės Valstijos kategoriškai atmetė žinomo tiriamosios žurnalistikos veterano S.Heršo ataskaitą, kad esą už „Nord Stream" dujotiekių susprogdinimą Baltijos jūroje praėjusių metų rugsėjį atsakingi JAV karinio laivyno narai. „Tokie teiginiai yra visiškai neteisingi", - sakė Centrinės Žvalgybos Valdybos atstovas.
