1 nuotr.Penktadienį Rusija pareiškė, kad jos ekonomika 2024 m. stipriai augo, o rekordinės išlaidos karui Ukrainoje nusvėrė Vakarų sankcijų poveikį.
Maskva masiškai padidino išlaidas kareiviams ir ginklams, nebodama prognozių, kad jai 2022 m. vasarį pradėjus karinę kampaniją šalies ekonomikos laukia gili recesija. Tačiau spartus augimas sukėlė didelę infliaciją ir didelį darbo jėgos trūkumą, o tai kelia nerimą Kremliui.
2024 m. Rusijos ekonomika išaugo 4,1 proc., per televizijos transliuotą susitikimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sakė ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, remdamasis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis. Jis sakė, kad augimo tempas buvo toks taps, kaip ir 2023 m., padidinęs ankstesnį tų metų 3,6 proc. augimą.
„Geras rezultatas“
V. Putinas gyrė ekonomikos rezultatus, bet liepė M. Mišustinui stabdyti kainų kilimą. „Apskritai rezultatas geras“, – sakė V. Putinas, bet pridūrė, kad „šių metų uždavinys – pasiekti labiau subalansuotą augimo trajektoriją ir sumažinti infliaciją“.
M. Mišustinas pritarė, kad didžiausias iššūkis akivaizdžiai yra infliacija, pernai siekusi 9,5 procento.
Kylančios pagrindinių prekių kainos pastaraisiais mėnesiais tapo svarbia naujiena valstybinėje žiniasklaidoje, paprastai nekritikuojančioje Kremliaus.
2024 m. sviesto kaina išaugo 36 proc., pranešė „Rosstat“, apskritai maistas pabrango daugiau nei 11 procentų.
Kainas didina sparčiai didėjančios valstybės išlaidos karui. Numatoma, kad valstybės išlaidos 2025 m. bus dviem trečdaliais didesnės nei 2021-aisiais, prieš Rusijai užpuolant Ukrainą.
V. Putinas pernai sakė, kad Maskva gynybai ir saugumui išleidžia beveik devynis procentus bendrojo vidaus produkto.
Lėtesnio augimo prognozė
Pasak Rusijos pareigūnų ir ekonomistų, šiais metais ekonomika sulėtės. Šią savaitę paskelbta centrinio banko analitikų ataskaita parodė, kad 2025 m. tikimasi 1,6 proc. augimo. „Galbūt tokio reikšmingo ekonomikos augimo kitais metais nebus, bet labai svarbu sustabdyti infliaciją“, – V. Putinui sakė M. Mišustinas.
Centrinis bankas, kelis mėnesius skelbęs perspėjimus dėl ekonomika „perkaitimo“, šią savaitę pareiškė, kad augimas grįš į „tvaresnius tempus“.
Siekdamas suvaldyti infliaciją ir atvėsinti ekonomiką, jis padidino palūkanų normas iki 21 proc. – aukščiausio per du dešimtmečius lygio, kad suvaldytų infliaciją ir atšaldytų ekonomika, bet didėjančios skolinimosi išlaidos sukėlė įmonių ir namų ūkių pyktį.
Vakarai tikėjosi, kad sankcijos sužlugdys Rusijos ekonomiką ir Maskvos galimybes finansuoti karą. Tačiau dabar Rusijos ekonomika yra daugiau nei šešiais procentais didesnė nei prieš puolimą, teigia centrinis bankas.
Prieš Rusijai pasiunčiant kariuomenę į Ukrainą, jos ekonomika beveik dešimtmetį patyrė vangų augimą ir gyvenimo lygio kritimą, nes po Krymo aneksijos 2014 m. kentėjo dėl sankcijų ir ribotų vidaus išlaidų.
