V.Putinas T.Karlsoną patikino, kad prasidėję pasauliniai pokyčiai - nesustabdomi ir neišvengiami

Pokalbis vyko pirmojo Kremliaus korpuso reprezentaciniame kabinete. Visas pokalbis naktį į penktadienį buvo paviešintas oficialioje žurnalisto svetainėje ir jo paskyrose socialiniuose tinkluose. Vaizdo įrašas prasideda nuo minutę trunkančios Maskvos fone stovinčio T.Karlsono įžangos, o vėliau persijungia į patį pokalbį.

Įdomu tai, kad pokalbio pradžioje V.Putinas nemažai dėmesio skyrė Rusijos istorijai ir rusams teisėtai, jo manymu, priklausančioms žemėms bei teritorijoms. Taip pat, kalbėdamas apie praeitį, kuomet didžioji dabartinės Rusijos dalis dar jai nepriklausė, jis šias teritorijas priskyrė ne Žečpospolitai, o Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Net kelis kartus pakartojo Lietuvos vardą, pabrėždamas kokia galinga ji tais laikais buvo.

Ir tik vėliau, kai kartu su Žečpospolitos atsiradimu ėmė nykti toji, tikroji Lietuva, o jos didieji kunigaikščiai laikui bėgant tapo apgailėtinomis šlėktomis (net galima vesti analogiją su dabartine šalies valdžia), prasidėjo Respublikos valdytų teritorijų lenkinimas. Būtent dėl polonizacijos ir nežmoniško elgesio su vietos gyventojais, prieš lenkų ponus sukilo nūdienos Ukrainos žemėse gyvavę kazokai, o vėliau pasiprašė ir į Rusijos glėbį, kuri su malonumu priglaudė tiek juos, tiek jų apgyvendintas teritorijas, ir kas, gal ir netiesiogiai, bet prisidėjo prie pastarojo meto įvykių.

Pagrindinės pokalbio su T.Karlsonu metu V.Putino išsakytos tezės:

Apie derybas su Ukraina

Rusija niekada nevengė dialogo su Ukraina, tačiau 2022 m. kovą nutrūkus deryboms Stambule nebesiruošia žengti pirmo žingsnio: „Kodėl mes turime skubėti ir taisyti kitų klaidas?"

Sureguliavimo sąlygas, įskaitant ir dabar esamą situaciją, būtina aptarti: „Tai yra derybų, kurių su mumis niekas nenori pradėti, objektas. Tiksliau, nori, bet nežino kaip. Žinau, kad nori. Ne tik tai matau, bet ir žinau, kad nori, tik niekaip negali suvokti, kaip tai padaryti".

Apie Volodymyrą Zelenskį

Iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvo tikimasi, kad jis pasieks taiką Donbase, nes jį išrinko todėl, kad jis žadėjo užbaigti konfliktą taikiai.

„Atėjęs į valdžią, mano nuomone, jis suvokė du dalykus. Pirma - verčiau nesipykti su neonaciais ir nacionalistais, nes jie aktyvūs, agresyvūs ir pasirengę bet kam. Antra - JAV vadovaujami Vakarai juos palaiko ir visada palaikys tuos, kas prieš Rusiją, nes tai naudinga ir saugu".

Taip V.Zelenskis apgavo savo rinkėjus, bet jis vis tiek gali vesti derybas su Rusija, nes jį pripažįsta JAV, Europa ir beveik visas kitas likęs pasaulis. Tik tam Kijevas turi atšaukti derybas su Maskva draudžiantį įstatymą. Taip pat, nors V.Zelenskis turi ir viešina tam tikras idėjas, norint dėl kažko susitarti, būtina sėsti prie derybų stalo.

Apie tai, kodėl Londonas sutrukdė deryboms Stambule

„Velniai žino. Pats nesuprantu. Buvo postūmis. Kažkodėl visi turi iliuzijų, kad Rusiją galima nugalėti mūšio lauke. Ypač tuo nuoširdžiai tiki arogantiški, bet negalintys pasigirdi dideliu protu".

Apie būsimus santykius su ukrainiečiais

Vakarai be reikalo galvoja, kad kovos Ukrainoje visiems laikams atskyrė vieną slavų tautos dalį nuo kitos: „Anksčiau ar vėliau, bet mes vis tiek susitarsime. Galbūt tai šiandieninėje situacijoje net nuskambės keistai, tačiau vis tiek santykiai tarp tautų atsikurs. Tam prireikės nemažai laiko, bet jie atsikurs".

Apie Ukrainos sienas

Niekam ne paslaptis, kad Ukraina - dirbtinė valstybė, sukurta Stalino valia, apjungiant ir vengrų, lenkų bei rumunų teritorijas.

V.Putinas niekada su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu (Viktor Orban) nekalbėjo apie galimybę sugrąžinti tas vengriškas žemes, kurias Stalinas savo laiku atidavė Ukrainai.

Juodosios jūros pakrantės su Ukraina niekada neturėjo jokių istorinių sąsajų, tad čia nėra net apie ką kalbėti.

Apie denacifikaciją

Rusija siekia, kad Ukraina daugiau neskelbtų nacionaliniais didvyriais tų, kurie bendradarbiavo su Hitleriu: „Reikia nusikratyti tais, kurie tokią teoriją ir praktiką diegia į gyvenimą bei stengiasi ją išsaugoti. Štai kas yra denacifikacija. Stambule dėl to pavyko susitarti".

Apie atsakomybę už Ukrainos krizę

„Suprantu, galima teigti, kad tai buvo mūsų klaida, jog nusprendėme ginklu užbaigti šį, dar 2014 m. Donbase prasidėjusį, karą.

Tačiau tuomet būtina prisiminti ir NATO plėtrą, sulaužytus pažadus bei Aljanso bazes ukrainiečių žemėse. Prisiminkime ir tai, kad 2014 metais Ukrainoje buvo įvykdytas perversmas. Tai juk beprasmiška? Šį kamuolį galima amžinai ridenti pirmyn-atgal".

Apie Rusijos keliamą pavojų

Visi pareiškimai apie Rusijos keliamą pavojų yra savų šalių gyventojų gąsdinimas: „Mes neturime jokių interesų nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei dar kažkur. Bet vis tiek jų valdžios kalba apie pavojus".

Apie galimas derybas su Džo Baidenu

V.Putinas ne kartą įspėjo JAV prezidentą Džo Baideną (Joe Biden), kad pastarasis, atsiribodamas nuo Rusijos, daro didžiulę istorinę klaidą.

Nuo tada lyderiai nebebendrauja, tačiau jie per įvairias tarnybas turi išsaugoję „tam tikrus kontaktus". Pasinaudodama jais Rusija įrodinėja Jungtinėms Valstijoms būtinybę nutraukti ginklų Kijevui tiekimą, nes tada esą viskas pasibaigtų per kelias savaites.

Apie Evano Gerškovičiaus bylą

Nebejotina, kad Evanas Gerškovičius (Evan Gershkovich) Rusijoje užsiėmė šnipinėjimu. Maskva pasirengusi suteikti jam laisvę, bet tik tuomet, kai atitinkamus žingsnius žengs partneriai: „Iš mūsų pusės buvo tiek geros valios gestų, kad, manau, mes savo limitą jau išsėmėme."

Vykta rusų ir amerikiečių specialiųjų tarnybų derybos: „Neatmetu galimybės, kad p. E.Gerškovičius gali sugrįžti namo. Kodėl gi ne?"

Vakaruose kali asmenys, kurie, Maskvos vertinimu, nėra susiję su specialiosiomis tarnybomis. Tarkim, žmogus (tikėtina, kalbėta apie Vokietijoje įkalintą, galimai, Rusijos pilietį Vadimą Krasikovą), kuris vadovaudamasis patriotiniais sumetimais, vienoje iš Europos šalių sostinių likvidavo Kaukaze kovojusį asmenį.

Apie „Nord Stream" susprogdinimą

„Kas susprogdino dujotiekius? Jūs gal ir turite alibi, tačiau CŽV jo neturi". Šiuo atveju reikia žiūrėti, kas buvo tuo suinteresuotas ir kas turėjo technines galimybes surengti sprogimą Baltijos jūros dugne.

Rusija su pasauliu nesidalina turimais duomenimis apie sprogimus „Nord Stream" dujotiekiuose, kadangi propagandiniame kare labai sunku įveikti Jungtines Valstijas, nes jos kontroliuoja didžiąją dalį pasaulinės žiniasklaidos, įskaitant ir europinius leidinius: „Tuo galima užsiimti, bet nauda bus abejotina. Visas pasaulis ir taip žino, kas įvyko. Net amerikiečių analitikai apie tai viešai kalba".

O didžiulę žalą ekonomikai dėl to patyrusi Vokietija tyli, nes jos dabartinė valdžia vadovaujasi kolektyvinių Vakarų, o ne nacionaliniais interesais.

Apie bendradarbiavimą su Kinija

Pareiškimai, kad bendradarbiavimas su Kinija kelia pavojų Rusijai, tėra tušti gąsdinimai. Europa su šia valstybe bendradarbiauja dar artimiau: „Paklauskite europiečių ar jie bijo?"

Rusija turėjo tikslą, kad bendra dvišalė prekyba siektų 200 mlrd. JAV dolerių ir šį rodiklį pavyko viršyti. Be to, abi valstybės priklauso sparčiai besivystančiam BRICS blokui.

Apie Rusiją ir NATO

Maskva domėjosi galimybę prisijungti prie NATO ir siūlė Vašingtonui kartu kurti priešraketinės gynybos sistemą. JAV prezidentai tam pritarė, tačiau prieštaravo jų administracijos. „Galiausiai mus pasiuntė. Tuomet mes sukūrėme tarpkontinentines hipergarsines sistemas ir toliau jas tobuliname".

JAV nuolat spaudė Rusiją, dar ir dėl to, kad Jungtinės Valstijos turėjo per daug kovai su Tarybų Sąjungą parengtų specialistų. Taip pat JAV dirbo su opozicinėmis jėgomis ir net palaikė Kaukaze veikiančias teroristines grupuotes. Dabar JAV vadovybė spaudžia NATO nares ir šio balsuoja „už", net tuomet, kaip nepritaria.

Siekiant pokyčių, viso šito reikia atsikratyti. Reikia naujų, šviežių jėgų ir žmonių, kurie žvelgia į ateitį ir supranta, kas vyksta pasaulyje.

Apie JAV politiką

„Vašingtono politika nepriklauso nuo to, kas būtent užima prezidento postą. Viską lemia ne lyderio asmenybė, o elito nuotaikos".

Šiuo metu Jungtinės Valstijos nesėkmingai bando prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir tam naudoja jėgą, tačiau JAV naudojami instrumentai nebeveikia.

„Pasaulis vis tiek pasikeis, netgi nepaisant to, kuo pasibaigs Ukrainos konfliktas. Pasikeis ir Jungtinių Valstijų vieta jame. Klausimas tik kaip tai vyks: skausmingai ir greitai ar minkštai ir palaipsniui".

Apie technologijų vystymąsi ir Iloną Maską

Žmonijai būtina susitarti dėl dirbtinio intelekto reguliavimo, genetinių tyrimų ir kitų modernių krypčių, kurių jau nebepavyks sustabdyti.

„Dabar kalba, kad JAV Ilonas Maskas (Elon Musk) jau implantavo mikrolustą į kažkokio žmogaus smegenis. Manau, kad I.Masko nebesustabdysi - jis vis tiek darys tai, ką mano esant reikalinga. Tačiau, kadangi jis yra protingas žmogus, su juo reikia kažkaip susitarti, reikia rasti būdų jį įtikinti, kad tokius procesus reikia kanonizuoti, kad jie turi būti kontroliuojami tam tikrų taisyklių".

VIDEO rusų kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=ZDfLXWKIVnk

VIDEO anglų kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=fOCWBhuDdDo