1 nuotr.NATO nerimauja, kad Rusija gali netolimoje ateityje kosmose dislokuoti branduolinių ginklų, rašoma šeštadienį dienraštyje „Welt am Sonntag“ publikuotame straipsnyje.
Duodamas interviu dienraščiui, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad NATO yra žinoma, jog Rusija svarsto į kosmosą pasiųsti branduolinių ginklų.
Esamus Maskvos kosminius pajėgumus jis pavadino pasenusiais ir neprilygstančiais vakarietiškiesiems.
Dėl šios priežasties, M. Rutte teigimu, branduolinių ginklų dislokavimas kosmose suteiktų Rusijai galimybę stiprinti savo pajėgumus, o tai, anot jo, yra rimtas pagrindas sunerimti.
Šie vadinamieji priešpalydoviniai ginklai nukreipti ne prieš Europą, bet prieš palydovus. Sunaikinus palydovus, planetoje kiltų chaosas, kadangi nuo palydovų priklauso daugelio sistemų darbas.
M. Rutte perspėjo, kad gali būti pažeista 1967 m. tolimojo kosmoso sutartis, kurioje numatyta, kad kosmosas gali būti naudojamas tik taikiais tikslais. Šią sutartį ratifikavo daugelis šalių, įskaitant Rusiją ir Jungtines Valstijas.
M. Rutte teigimu, pastaraisiais metais kosmose vykstančios varžybos tapo dar nuožmesnės ir intensyvesnės, o kosminė erdvė šiuo metu yra kaip niekad perpildyta, pavojinga ir neprognozuojama.
Jo žodžiais tariant, tai galima pasakyti ne tik apie komercinius kosmoso aspektus, bet ir apie gynybą – taigi, ir apie bendrą saugumą.
Dienraštis rašo, kad 2021 m. NATO priėmė sprendimą, jog 5 straipsnyje išdėstyta kolektyvinės gynybos nuostata galioja ir antpuoliams iš kosmoso.
5 straipsnyje numatoma, kad ginkluota ataka, įvykdyta prieš vieną ar daugiau sąjungininkių, yra laikoma išpuoliu prieš visą aljansą.
Ši kolektyvinės gynybos nuostata NATO istorijoje buvo aktyvuota tik vieną kartą, kai 2001 m. rugsėjo 11 d. prieš Jungtines Valstijas buvo įvykdytas teroristinis išpuolis.
