1 nuotr.Ketvirtadienį JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad Ukrainos valdžios institucijos yra atsakingos už „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, kuriais į Vokietiją tiekiamos rusiškos dujos, susprogdinimą. Tai paneigė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas. Jo teigimu, už 2022 m. rugsėjo mėnesio išpuolių stovi Rusija.
Tuo metu buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros (BND) vadovas Augustas Hanningas Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė, kad išpuolis prieš „Nord Stream“ dujotiekius greičiausiai buvo įvykdytas remiant Lenkijai ir pritarus Ukrainos bei Lenkijos prezidentams, Volodymyrui Zelenskiui ir Andrzejui Dudai.
Šeštadienį D. Tuskas socialinėje žiniasklaidoje sureagavo į kaltinimus dėl Ukrainos ir Lenkijos dalyvavimo sąmoksle.
„Visiems „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ iniciatoriams ir užtarėjams. Vienintelis dalykas, kurį šiandien turėtumėte dėl to padaryti, yra atsiprašyti ir patylėti“, – rašė jis X socialiniame tinkle.
Sekmadienį Tarptautinės politikos biuro vadovas Mieszko Pawlakas privačiam transliuotojui „Polsat News“ sakė, kad A. Hanningo pareiškimas buvo pagrįstas „visiškai nepagrįstomis insinuacijomis“, kurios puikiai atitinka Rusijos naratyvą.
Jis pridūrė, kad A. Hanningas pastaraisiais metais nedirbo žvalgybos vadovu, tik valdant Gerhardui Schroederiui, kai buvo padėti pamatai „Nord Stream 1“ projektui.
„Tai sufabrikuoti spėliojimai žmogaus, kuris, be abejo, kaip tuometinis žvalgybos vadovas, atliko žymų ir gėdingą vaidmenį kuriant šią investiciją“, - sakė M. Pawlakas. Pasak jo, susiklosčiusi situacija rodo, kad Vokietija turėtų ištirti „Nord Stream“ statybą ir patikrinti galimas Rusijos tarnybų įtakas ir infiltraciją.
Sprogimai, per kuriuos buvo pažeistos trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių atšakų, įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną. Atšakos buvo smarkiai apgadintos maždaug 80 metrų gylyje Baltijos jūros dugne. Didelė dalis rusiškų gamtinių dujų Vokietijai buvo tiekiama tiesiogiai dujotiekiu „Nord Stream 1“. Daugelis Rytų Europos ir Vakarų šalių ne kartą griežtai kritikavo šį projektą ir perspėjo dėl geopolitinių padarinių, jei dujų tranzitas aplenktų Rytų Europą.
