Centrinės Graikijos Volo uostamiestyje paskelbta nepaprastoji padėtis dėl negyvų žuvų antplūdžio, kuris, vietos gyventojų teigimu, gali kelti grėsmę jų pragyvenimo šaltiniams, šeštadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra.
Klimato ministerijos paskelbta mėnesio trukmės nepaprastoji padėtis leis skirti lėšų ir išteklių Pagasečio įlankos miesto, kurio pakrantėje ir upėse susikaupė tonos negyvų žuvų, valymui paspartinti, praneša Atėnų naujienų agentūra.
Tai antroji ekologinė katastrofa, ištikusi Volo miestą, esantį už trijų su puse valandos kelio į šiaurę nuo Atėnų, nuo pernai metų, kai Tesalijos regioną ištiko katastrofiški potvyniai.
Šie potvyniai pripildė netoliese esantį ežerą, kuris 1962 metais buvo nusausintas siekiant kovoti su maliarija, ir padidino jo plotą iki trigubai didesnio nei įprasta.
Po praėjusį rudenį praūžusių audrų „Danielis“ ir „Elias“ Tesalijos lygumose buvo užlieta apie 20 000 hektarų, o upės į jūrą nunešė įvairias gėlavandenes žuvis, sakė Tesalijos universiteto žemės ūkio ir aplinkosaugos profesorius Dimitris Klaudatosas.
Vėliau ežero vanduo smarkiai nuslūgo, todėl gėlavandenės žuvys buvo priverstos plaukti į Volo uostą, kuris atsiveria į Pagasečio įlanką ir Egėjo jūrą, kur jos negali išgyventi.
Vien antradienį pareigūnai ištraukė 57 tonas negyvų žuvų, išplautų į paplūdimius netoli Volo.
Didžioji dalis tūkstančių negyvų žuvų, užtvindžiusių Pagasetį, jau ištraukta, o du laivai šį procesą užbaigs šeštadienį, pranešė kanalas „Ertnews“.
Prie Ksirijos upės žiočių buvo pastatyti specialūs tinklai, kad būtų sulaikytas didelis kiekis negyvų žuvų.
Turistų srautas šioje vietovėje nuo praėjusių metų potvynio jau sumažėjo beveik 80 proc., teigia vietos restoranų ir barų asociacija.
„Situacija dėl šių negyvų žuvų bus mirtina ir mums, – šios savaitės pradžioje sakė asociacijos prezidentas Stefanos Stefanou. – Koks lankytojas po to vyks į mūsų miestą?“
Aplinkosaugos krizė paskatino prokurorus pradėti tyrimą.