1 nuotr.2016-aisiais - pirmą kartą per septynerius metus - nežymiai išaugo NATO narių Europoje gynybai skiriamos išlaidos, pirmadienį paskelbė Aljansas. Tačiau, nepaisant to, šiai sričiai skiriamos lėšos vis dar yra žemiau ribos, kurią, JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) teigimu, yra būtina pasiekti, praneša "Reuters".
NATO sąjungininkes Europoje D. Trampas privertė sunerimti, kai rinkimų kampanijos metu Aljansą pavadino "pasenusiu" ir pareiškė, kad JAV įsipareigojimas jų saugumui gali priklausyti nuo to, ar jos gynybai skirs Aljanso numatytus 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vėliau D. Trampas patvirtino remiantis NATO, tačiau atkakliai ragino Europos šalis prisiimti atitinkamą finansinės naštos dalį. Jo padėjėjai teigė, kad JAV prezidentas pažangą šioje srityje nori matyti dar iki šių metų pabaigos. Jei taip neįvyks, Vašingtonas esą galėtų sumažinti savo paramą.
NATO duomenimis, JAV gynybai pernai skyrė 3,61 proc. BVP, palyginti su 3,58 proc. 2015-aisiais. Tuo tarpu NATO narės Europoje 2016-aisiais gynybai skyrė 1,47 proc. BVP, 2015-aisiais - 1,44 proc.
Bendra NATO narių gynybai skiriama suma pernai buvo 2,43 proc. BVP. 2015-aisiais šis skaičius siekė 2,40 proc.
"Padaryta pažanga, tačiau darbas dar toli gražu nebaigtas - Aljanse mes naštos vis dar nesidalijame sąžiningai, - teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). - Realu, kad visos sąjungininkės pasieks numatytą dviejų procentų ribą".
Pasak J. Stoltenbergo, Rumunija šį tikslą turėtų pasiekti dar šiemet, o Lietuva ir Latvija jos pavyzdžiu turėtų pasekti 2018-aisiais.
"Tai darome ne vien dėl JAV ir prezidento Trampo raginimo... Pačiai Europai naudinga daugiau lėšų skirti gynybai. Mūsų dar laukia ilgas kelias, tačiau po kelerius metus trukusio smukimo pagaliau pastebime augimą", - kalbėjo J. Stoltenbergas.
