respublika.lt

A.Butkevičius: politiniai lyderiai jau nebegali išsisukinėti

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 08 12:38:03, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 12 nuotr.
Kaina. Donaldas Trampas privertė kitus NATO šalių lyderius susimokėti už savo saugumą. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius bei reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

 

- Po NATO viršūnių susitikimo pas mus buvo daug šnekama apie „istorinius“ Lietuvai sprendimus bei giriamasi „didžiule diplomatine pergale“. Apibendrinkite: kas tikrai ten pavyko? Kokiais teigiamais susitikimo rezultatais galėtume pasidžiaugti?

- Tokio juokingo susitikimo NATO viršūnių lygmeniu senokai buvę - mažiausiai trisdešimt metų... O džiugi naujiena yra ta, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) dirba mūsų naudai ir tarsi kačiukus murkdo nosimis į savo pridirbtą balą beveik visus Europos lyderius, taip pat ir savo „senuosius partnerius“ kanadiečius... Panašu, kad taip jis „išmušė“ ir ruošiasi dar „išmušti“ nemažai pinigų į NATO organizacijos iždą. Jau dabar kalbama apie „išmuštą“ sumą, kuri viršija 300 milijardų eurų. Taigi su tokiais pinigais bendrąjį saugumo lygį galima tikrai pakelti į padorias aukštumas... Mūsiškiai, žinoma, giriasi, kaip jiems puikiai pavyko susitarti su turkais, tačiau visi susitarimai turi ir kitą pusę - aš tau, tu man... Kitaip sakant, būtų įdomu sužinoti, o kas pažadėta turkams? Šioje situacijoje, žinoma, galėjo būti pažadėta aktyvi Baltijos šalių, Lenkijos ir visų kitų, kuriems Rusija kelia grėsmę, pozicija, kaip galima aktyviau spręsti iš esmės neišsprendžiamą klausimą, t. y. turkų-kurdų santykių problemą. Bet kas, kas žvilgtelės į pasaulio žemėlapį po Pirmojo pasaulinio karo, sunaikinant Osmanų imperiją, kada britai iš esmės nubraižė naujas valstybių ribas ir sienas, tas supras, jog tai buvo padaryta iš anksto suvokiant, jog braižoma tam, kad niekas niekada negalėtų susitarti... Tuose žemėlapiuose, kurie aktualūs ir šiandien, kurdų gyvenamosios teritorijos buvo sudraskytos į gabalus, faktiškai eliminuojant galimybę jiems įkurti savo valstybę ir susivienijus veikti kartu. Taigi, mūsiškiai galėjo pažadėti padėti turkams išspręsti neišsprendžiamą klausimą - man bus labai juokinga žiūrėti, kaip jie tai darys. Vargu, ar turkai pamirš Baltijos valstybių įsipareigojimus nuolat kelti šį klausimą...

- Mūsiškiai gal galėjo pažadėti nekelti ir armėnų genocido klausimo?

- Tai kad armėnų genocidas pas mus jau pripažintas, ši korta yra išnaudota tuščiai... Žinoma, aiškiai paskubėta spręsti šį klausimą, kadangi ten yra daugybė niuansų, bet lietuviškoje politikoje kartais veikiama pernelyg negalvojant apie tai, koks argumentų arsenalas bus reikalingas ateityje...

- Po minėto NATO viršūnių susitikimo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, kad su turkais niekaip nepavyksta susitarti dėl paties terorizmo apibrėžimo. Vadinasi, ir toliau bus taip pat: kas vieniems yra „terorizmas“, tas kitiems bus „kova už laisvę“?

- Čia reikia palaikyti Turkijos prezidentą R.T.Erdoganą, kuris yra pasakęs, jog E.Makrono smegenų mirtis yra kur kas įtikinamesnis faktas, negu NATO smegenų mirtis... Be jokios abejonės, visi visada „terorizmą“ supras skirtingai. Toli nereikia ieškoti: vos tik mums paskelbus Nepriklausomybę, mes taip pat buvome laikomi „teroristais“, „smogikais“ ir visokiais kitokiais nusikaltėliais - net ir mano asmeninis abrozdėlis puikavosi „Pravdoje“, ten skaitytojams paslaugiai buvo paaiškinta, jog esu banditas ir teroristas. Taip kad čia vargu ar pavyks susitarti, neišsprendus paties pagrindinio klausimo: kas toliau bus su kurdais? Kokio lygio autonomija dabar užtikrintų jų interesų gynimą? Nors visi supranta, kad žodis „autonomija“ bus greitai pakeistas žodžiu „suverenitetas“, o paskui bus keičiamas į „nepriklausomybė“... Taigi, kurdų-turkų santykių klausimai, taip pat klausimas „kas yra teroristas“ bus diskutuojami dar ir po to, kai mudviejų anūkai dalins vieni kitiems interviu...

- Tuomet grįžkime prie mūsų pokalbio pradžios: ar galime teigti, kad po šio susitikimo Aljanso ateitis tapo bent kiek šviesesnė?


- Tikrai geras pasiekimas tas, jog pagaliau atvirai ir tiesiai pradėta kalbėti klausimais, kurie visą laiką buvo užglaistomi, o realios problemos buvo ignoruojamos. Žinoma, kaip dažniausiai nutinka, čia mums smarkiai padėjo Vladimiras Vladimirovičius su savo nuodų patepliojimais ant durų rankenų, nesibaigiančiais demaskuotų šnipų skandalais, multiplikaciniais filmukais, rodančiais, kaip griūva bei liepsnoja visa Kalifornija, bombarduojama rusiškomis raketomis ir t.t. Kitaip sakant, jis mums padėjo visu tuo demonstratyviu politiniu šou, kuriuo buvo siekiama grįžti į pasaulio politinę areną. Jis iš tikrųjų ten grįžo, tačiau tokios NATO, kokia ji buvo dar prieš 2-3 metus, jau nebebus... Iš esmės nuo 1992-93 metų, kai NATO miegojo letargo miegu, mes ateiname į tikrai rimtą Aljanso performavimą, naujos NATO architektūros paiešką, tačiau šįkart ne vien tik žodžiais... Kita vertus, be tos demonstratyvios Rusijos grėsmės, visi suvokė, jog dar egzistuoja ir Kinijos grėsmė. Tai taip pat yra gerai. Politiniai lyderiai jau negalės išsisukinėti nuo šių klausimų, nes Aljanso susitikime svarstytų klausimų paketas milžinišku svoriu guls ant jų pečių, per artimiausius penkerius metus, reikalaujant šiuos klausimus išspręsti.

- Kadangi užsiminėte apie rusų šnipų sukeltus skandalus, negalime neatkreipti dėmesio į žiniasklaidos, besispecializuojančios specialiųjų tarnybų tematika, pranešimus, jog Prancūzijos Alpėse Rusija ilgą laiką turėjo žvalgybos bazes, kuriose reguliariai lankėsi svarbiausi šnipų skandalų herojai, nuodytojai, durų rankenų tepliotojai „Novičioko“ preparatais ir kiti panašūs „specialistai“. Ar galite tuo patikėti?

- Man būtų keista, jeigu tokių bazių nebūtų buvę... Iki šiol vykdyta Prancūzijos ir Vokietijos politika Rusijos atžvilgiu buvo tokia, kad tai yra kur kas daugiau, negu padlaižiavimas... O paskutinių kelių mėnesių E.Makrono politika yra tiesiog rusiškosios agresijos Europoje palaikymo fanklubas... Taigi, aš visiškai nesu nustebęs, kad tokia Rusijos žvalgybos centrų veikla Europoje buvo toleruojama, matyt, nedaug trūko, kad tokie centrai net būtų gavę prancūzų valstybinį finansavimą... Tik visiškai neapsikęsdamos rusų šnipų, nuodytojų ir užsakomųjų žudikų įžūlumo kai kurios Vakarų Europos šalys buvo priverstos imtis konkrečių veiksmų. Tiek Vokietija, tiek kai kurios Balkanų valstybės pastaruoju metu išvaikė Rusijos šnipus, kurie elgėsi tiek iššaukiančiai, kad to neatlaikė netgi prorusiškos bulgarų sielos... Rusų valdžios užsakytos politinės žmogžudystės užplūdo visą Europą. To nebuvo netgi Stalino laikais - tokiu lygiu, taip viešai ir demonstratyviai nebuvo elgiamasi. Todėl prancūziškų Alpių istorija yra gana realistiška ir spėju, kad bus dar papildomai atskleista, nors E.Makrono posūkis V.Putino link, žinoma, trukdo išviešinimui. Tačiau tokie dalykai paprastai yra sunkiai nuslepiami ir anksčiau ar vėliau išlenda į paviršių...

- O jeigu kalbėtume apie perspektyvą, ar turite pojūtį, jog Europos valstybės yra pajėgios visą rusiškų šnipų lizdą iškuopti?

- Čia yra rimta ir didelė problema, susijusi su geopolitinių konstrukcijų Europoje paieška. Prancūzijos ir Vokietijos pastarųjų metų flirtas su Rusija, žinoma, neleido visa jėga panaudoti specialiųjų tarnybų, kovojant su Rusijos šnipų tinklais. Pažiūrėsime, kas bus dabar pasikeitus ES vadovybei, taip pat kai Angela Merkel apleis savo pozicijas. Netrukus galėsime prognozuoti rimčiau, tačiau kol kas Europa yra visiškai nepasiruošusi šį klausimą spręsti taip, kaip derėtų.

- O gal čia pagelbėti galėtų Rytų Europos šalys, kurios puikiai žino visą rusišką specifiką?

- Rytų Europos šalys yra ignoruojamos ir ne tik šiuo klausimu... Kai kurios iš jų, tokios kaip Vengrija, yra tapusios atvirai prorusiškomis. O Čekijos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas stabiliai „daro gramelį“ ir jam į tokius reikalus nusispjaut. Taigi, liekame mes ir lenkai.

- Šiomis dienomis rusai paskelbė, kad Kaliningrade dislokuos vieną papildomą motorizuotą diviziją, nes esą regione didėja NATO pajėgų koncentracija. Ar jie turi kur tą diviziją dislokuoti, turint galvoje, kad Karaliaučiaus kraštas ir taip yra prifarširuotas rusų ginkluotės bei kariuomenės? Gal čia tiesiog eilinis rusų blefas?

- Manau, Rusijoje niekada nebuvo problema apgyvendinti savo karius žiemą palapinėse, juolab kad ir dabar jie gyvena panašiomis sąlygomis... Ar to jiems reikia? Mes ne kartą esame akcentavę, jog konfliktas tik auga ir gilėja, o čia yra dar vienas konflikto štrichas, tačiau jis yra ne strateginio lygmens. Greičiausiai tai yra atsakymas į NATO planuose esantį Baltijos šalių gynybos komponentą, pagal kurį Kaliningradas turi būti atakuojamas. Taigi, jie ir stiprina savo pozicijas...

- Tuo metu Amerikoje įsibėgėja D.Trampo apkaltos reikalai. Ką tik paskelbta, jog keli ekspertai pasisakė, esą kai kurie D.Trampo veiksmai tikrai nusipelno apkaltos. Ar tai gali pakeisti jėgų balansą ir išversti D.Trampą iš posto?

- Trys ekspertai pasisakė prieš D.Trampą, vienas - už jį... Čia įdomesnis kitas aspektas: demokratai, kurie organizavo šią apkaltą, pateikė 300 puslapių tekstą, kuriame yra tik prielaidos, tačiau nėra jokių įrodymų. D.Trampas sugebėjo užblokuoti pagrindinių liudininkų galimybę liudyti Kongrese ir jeigu ten neateis liudyti Džonas Boltonas (John Bolton), kuris vienintelis turėtų ką pasakyti ir galėtų įnešti sumaištį respublikonų gretose, nes juo yra tikima, šis demokratų ėjimas bus niekinis - ten daugiau švilpimo ir triukšmo, negu galimybių ką nors įrodyti... Žinoma, demokratai turi galimybių organizuoti apkaltą Kongrese, tačiau pastarųjų kelių savaičių veiksmais jie sugebėjo taip suvienyti respublikonus, kad netgi žinomi jų politikai pradėjo viešai kartoti D.Trampo paskleistą nesąmonę apie tai, kad į JAV prezidento rinkimų kampaniją kišosi ne rusai, o ukrainiečiai... Respublikonai taip susitelkė aplink D.Trampą, kad akivaizdu, jog Senate šis apkaltos fokusas nepraeis. Tai reiškia, kad D.Trampas, apkaltintas Kongrese, išsaugos savo pozicijas Baltuosiuose rūmuose. Juokingiausia, kad visi šie D.Trampui metami kaltinimai iš esmės neveikia D.Trampo rinkėjo - tradicinio baltojo, senojo amerikiečio, girdinčio jo ekonominius argumentus, kuriam nusispjaut ant visų socialistinių bei liberaliųjų paskalų ir kuriam D.Trampo elgesys atrodo visiškai normalus. Taigi net organizavus apkaltą Kongreso lygmeniu, tai neatims D.Trampui galimybės sėkmingai startuoti kituose JAV prezidento rinkimuose. Be to, D.Trampui dar gali pavykti iki rinkimų „prasukti“ vieną kitą sėkmingą fokusą, kad ir tokį, nuo kurio mes pradėjome savo pokalbį: D.Trampo netradicinės manieros gali daug kam nepatikti, tačiau bet kuriam amerikiečiui patiks, jog iš turtingų vokiečių ar rėksmingų prancūzų yra išspausti pinigėliai NATO reikmėms, o tai reiškia, kad dalis pinigėlių, kuriuos amerikiečiai naudojo Europos gynybai, liks jiems jų pačių socialinėms reikmėms. Tai yra argumentas, kuris D.Trampui atneš nemažai papildomų balsų...

- Nepaisant viso to, D.Trampo advokatas Rudis Džiulianis (Rudy Giuliani) kažkodėl skubiai išskrido į Ukrainą... Kokius galus ten prireikė paslėpti?

- Pats R.Džiulianis yra kaltinamas tuo, kad vykdė neva neteisėtas prezidento užduotis, todėl jo skrydis į Ukrainą prieštaringai vertinamas ir pačiose Jungtinėse Valstijose. Sakyčiau, tai tik rodo, jog D.Trampo aplinka šią apkaltą vertina gana rimtai. Yra bijomasi, kad gali atsirasti koks rimtas netikėtas liudininkas, „pilkasis“ arkliukas iš Ukrainos, pavyzdžiui, Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Olena Zerkal, kuri gali duoti parodymus Kongrese, o tai stipriai pakenktų D.Trampo gynybai... Yra ten ir daugiau klausimų, dėl kurių reikia pasukti galvą. Tačiau kol kas panašu, jog Senatas D.Trampo neparduos jokia kaina, bet jeigu atsiras rimti liudininkai iš ukrainiečių pusės, arba tas pats Dž.Boltonas, o gal ir buvęs gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis), tuomet gali kilti konfliktas su tradicinėmis respublikonų vertybėmis. Žinoma, tuomet D.Trampo gynybos konstrukcija neatlaikys...

- Pabaigoje vėl grįžkime prie E.Makrono reikalų. Jis save mėgina parodyti kaip Europos lyderį, tačiau, panašu, nesusitvarko net savo šalies viduje - šią savaitę Prancūziją krečia masiniai streikai bei protestai dėl jo pasiūlytos pensijų reformos. Ar racionalu jam dabar pyktis su amerikiečiais, kurstyti konfliktus NATO viduje?


- Šauni trijulė: Kanados premjeras, E.Makronas ir Borisas Džonsonas smagiai pasijuokė iš D.Trampo Anglijoje, tačiau tokie juokeliai duos tik vieną rezultatą: D.Trampas uždės muitus prancūzų prekėms, ką jis grasina padaryti, o Prancūzijos ekonomika tai pajus per kelias dienas. O tai reiškia, kad E.Makronas gatvėse turės ne tik „geltonąsias liemenes“ su rusišku kvapeliu, bet rimtą frontą - prancūzai ateis su šakėmis ir didžiajam „Europos lyderiui“ gali tekti pasinaudoti liūdnai pagarsėjusio Viktoro Janukovyčiaus patirtimi... Dar truputėlis , ir jis prisikalbės. Galvoti, kad šis žmogus suvokia, ką daro, tikrai nereikėtų...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s