2 nuotr.Istorinius įvykius išgyvenanti Ukraina - dviprasmiškoje situacijoje. Kijeve ardomos Nepriklausomybės aikštės barikados, kurias susirentė Maidano protestuotojai, tuo tarpu rytiniuose Ukrainos regionuose prasidėjo pilietiniai neramumai.
Valdžiai - tikras išbandymas
Istoriko Arūno Gumuliausko teigimu, Krymo aneksijos metu Ukrainos valdžia tiesiog pabijojo karo, be to, žinojo, kad Krymo gyventojų tautinė sudėtis toli gražu - ne šalies naudai. Šiandien stebimas per ilgas jokių Rusijos veiksmų nebuvimas gali reikšti, jog Ukraina sustiprės ir atsilaikys, net jei puolimas ir įvyktų.
Nuolat palaikoma įtampa šalies viduje žmonėms baimės nebekelia, tačiau trukdo toliau šaliai aktyviai gyventi: „Tai primena Lietuvą 1990-1991 m., kai praktiškai teisėtai valdžiai sovietų kariuomenė savo provokuojančiais veiksmais nedavė dirbti, trukdė vykdyti ekonominius ir politinius veiksmus, nes visuomet reikėjo galvoti, kaip išsaugoti Nepriklausomybę. Tokia situacija šiandien yra Ukrainoje. Žinoma, kadangi šioje didelėje šalyje gyventojų sudėtis yra visai kita, įtampa ten gerokai didesnė.”
Po Krymo aneksijos Ukrainoje prasidėję neramumai regionuose ne vieną privertė sunerimti dėl esamos šalies valdžios, kuri negali suvaldyti savo piliečių. „Jėgos struktūras reikia vertinti nevienareikšmiškai. Aiškiai matyti, jog kai kurie rusakalbiai palaiko Rusijos idėjas. Įvykdytos antiteroristinės operacijos buvo pamoka separatistams. Gal jie tikėjosi pagalbos iš Rusijos, bet jos nesulaukė. Taip valdžia labiau sutvirtino savo pozicijas. Nereikia galvoti, jog per dvi dienas galima viską sutvarkyti didelėje šalyje, tam prireikė laiko ir žmonių emocinio nusiraminimo. Bet tai tik antrinės priežastys, pagrindinė lieka ta pati - Rusijos planai ir jos įtaka rusų regionams. Net valstybinės kalbos įvedimas buvo per greitas. Pirmiausia valdžia turėjo įgyti rusakalbių gyventojų pasitikėjimą, ne jie yra pagrindinis Vladimiro Putino koziris”, - teigia A.Gumuliauskas.
Skilimo galima išvengti
A.Gumuliauskas pastebi, jog šiuo metu vykstantys neramumai Ukrainoje prasidėjo po to, kai buvo pradėtas svarstyti šalies federalizacijos planas. „Šis planas dabar vykdomas praktiškai. Net kalbant apie pastatų užiminėjimą verta pastebėti, jog iš informacijos galima matyti, jog dažniausiai tai daro ne Ukrainos piliečiai, o už tokius veiksmus jiems mokama. Nemanyčiau, kad Ukrainoje galimas armijos įsiveržimas. Tikėtina, jog gali vykti vietiniai protestai ar perversmo siekimai. Tačiau separatistų veikimo principai ir tikslai aiškiai rodo, jog tai Maskvos planas”, - teigia A.Gumuliauskas.
Šią savaitę Europos Sąjungos atstovai pasirašė deklaraciją ir pasmerkė Krymo aneksiją bei paskelbė nepripažįstantys šioje teritorijoje įvykusio referendumo. Tačiau akademikas teigia, jog tokie žingsniai Rusijai mažai rūpi. „Po to, kai Rusija buvo išmesta iš G-8, tokie paskutiniai pasmerkimai Vladimiro Putino politikai nedaro daugiau jokios įtakos. Pirmieji žingsniai gal ir padarė įtaką, pvz., kai Barakas Obama nuskrido į Saudo Arabiją. O ES vieši pasmerkimai tėra pasaulio viešosios nuomonės formavimas, kuri Rusijai neturi jokios reikšmės”, - teigia A.Gumuliauskas.
Jis pastebi, jog Maskva vis labiau užsidaro nuo likusio pasaulio, todėl išorėje vykstantys pokyčiai nėra svarbūs. Šalyje ir toliau efektyviai dirba propagandos aparatas, ir visuomenėje formuojama politikams palanki nuomonė.
Akademikas atkreipia dėmesį, jog Krymo aneksija buvo ne kas kita kaip pasirašytos tarptautinės sutarties pažeidimas. Tai, pasak A.Gumuliausko, V.Putinui įprasta: „Praktiškai V.Putinas yra Azijos monarchas ir jam tarptautinė teisė galioja tik tada, kai jam tas naudinga. O šios sutarties nepaisymas yra itin prastas pavyzdys, nes kuria problematiškus Vakarų santykius su Iranu, kurie nutraukė branduolinio ginklo eksperimentus dėl galiojančių sutarčių.”
Informacija
Vakar Krymas patvirtino naują Konstituciją. Naujai priimtam šalies įstatymui pritarė dauguma deputatų - 88 iš 100 parlamentarų balsavo už dokumento priėmimą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
