1 nuotr.Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį paragino Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) užtikrinti, kad šalyje būtų laikomasi žodžio laisvės principų. Tai esą itin svarbu artėjant referendumui dėl konstitucijos pataisų, skelbia naujienų agentūra AFP.
Turkijoje lankydamasi pirmą kartą nuo nepavykusio liepos 15-osios perversmo, A. Merkel siekė atgaivinti dvišalę partnerystę, kurią pastaraisiais mėnesiais buvo ištikusi ne viena krizė.
Jos vizitas, kontroversiškų reakcijų sulaukęs tiek Vokietijoje, tiek ir Turkijoje, įvyko Turkijai besirengiant referendumui dėl konstitucijos pataisų, kurios išplėstų R. T. Erdogano įgaliojimus. Planuojama, kad balsavimas įvyks balandžio mėnesį.
"Iš savo pusės pabrėžiau, kad vykdant šiuos reikšmingus pakeitimus privalu užtikrinti valdžių atskyrimo ir žodžio laisvės principų laikymąsi", - po pokalbio su R. T. Erdoganu sakė A. Merkel.
R. T. Erdoganas savo ruožtu atsakė, kad, remiantis naująja konstitucija, valdžių atskyrimo principas būtų išlaikytas ir kad galimybė skirtingas valdžias sulieti į vieną net nesvarstoma.
Vokietijos kanclerė taip pat teigė išreiškusi susirūpinimą dėl šalyje įsivyravusios spaudos laisvės padėties bei Vokietijos žurnalistų, norinčių dirbti Turkijoje, akreditavimo. Keliems iš jų 2017-aisiais nebuvo leista dirbti šioje šalyje.
Galiausiai susitikimo metu A. Merkel pasiūlė, kad referendumą galėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) delegacija. Taip esą būtų užtikrintas Turkijos žmonių pareikštos valios įgyvendinimas.
A.Merkel gelbės pašlijusius santykius su Turkija
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ketvirtadienį pirmą kartą nuo nepavykusio liepos 15-osios perversmo lankosi Turkijoje, siekdama po serijos krizių išsaugoti dvišalę partnerystę, informuoja naujienų agentūra AFP.
Per vienos dienos vizitą Ankaroje A. Merkel susitiks ir su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan), ir ministru pirmininku Binaliu Jildirimu (Binali Yildirim).
Pastaraisiais mėnesiais pašlijo šių dviejų NATO sąjungininkų santykiai, po sužlugdyto liepos 15-osios perversmo, kuriuo buvo siekiama nuversti R. T. Erdoganą, kilo ginčų.
Berlynas ne kartą reiškė nerimą dėl Turkijoje vykdomo valymo masto. Po pučo Turkijoje, kurioje jau daugiau kaip pusę metų galioja nepaprastoji padėtis, sulaikyta apie 43 tūkst. žmonių.
Tuo tarpu Turkijos prezidentas išliejo susierzinimą dėl to, kad Vokietija neatsakė į prašymus išduoti šimtus su perversmu, kurdų kovotojų judėjimu ir kraštutiniais kairiaisiais susijusių įtariamųjų.
2016 metais Vokietijoje stipriai išaugo Turkijos piliečių pateikiamų prieglobsčio prašymų skaičius. 2015 metais prieglobsčio prašė vos 1 700 turkų, o pernai - 5 700. Tikėtina, kad tokius skaičių pokyčius lėmė po sužlugdyto perversmo Turkijoje taikomos griežtos priemonės.
Remiantis pranešimais, praėjusią savaitę 40 NATO bazėse dislokuotų Turkijos karių prašė prieglobsčio Berlyne, o Turkija darė spaudimą atmesti tuos prašymus.
Be kita ko, Vokietija taip pat reiškia nerimą dėl tariamų spaudos laisvės pažeidimų Turkijoje, o Ankara nori, kad Berlynas išduotų buvusį laikraščio "Cumhuriyet" vyriausiąjį redaktorių Džaną Dundarą (Can Dundar), kuris po perversmo pabėgo iš Turkijos. Jis Vokietijoje įkūrė kelis prieš R. T. Erdoganą nukreiptus naujienų portalus.
