Analitikai: europinis prancūzų ir britų branduolinis skėtis mažai tikėtinas

Susidūrusi su seisminiais Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų strategijos pokyčiais, Europa gali likti be Amerikos branduolinio skydo, saugojusio ją per Šaltąjį karą ir vėlesniais dešimtmečiais.

Praėjusią savaitę rinkimus laimėjęs A. Merzas pareiškė, kad norėtų aptarti „dalijimąsi branduoliniais pajėgumais“ su Prancūzija ir Didžiąja Britanija, vienintelėmis Vakarų Europos branduolinėmis valstybėmis. Vokietija negali įsigyti branduolinių ginklų nepažeisdama tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kurią yra pasirašiusi.

Apie galimą Vokietijos prieigą prie Prancūzijos branduolinių garantijų 2022 m. liepą – praėjus keliems mėnesiams po Rusijos puolimo Ukrainoje – buvo užsiminęs buvęs Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis siūlė finansiškai prisidėti prie „europinio lygmens branduolinio atgrasymo priemonių“.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį atmetė galimybę dalintis Prancūzijos branduolinių ginklų pajėgumais.

„Tai prancūziškas ginklas ir jis liks prancūziškas“, – transliuotojui „Franceinfo“ pareiškė ministras. 

Prancūzijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad atominis ginklas gali būti panaudotas, jei kyla pavojus šalies gyvybiniams interesams. Tokį sprendimą gali priimti tik Prancūzijos prezidentas.

Tačiau šia prerogatyva neatmetamas dialogas su partneriais, 2020-aisiais pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pabrėžęs šaliai gyvybiškai svarbių interesų „autentišką europinę dimensiją“.

Prancūzijos strateginių tyrimų fondo (FRS) atstovė Emmanuelle Maitre teigia, kad Prancūzijos nacionaliniai interesai iš tiesų yra „suderinami“ su likusios Vakarų Europos dalies interesais dėl ilgametės narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

„Kadangi esame itin integruotos regioninės bendruomenės ir karinio aljanso nariai, mūsų svarbiausi interesai didele dalimi automatiškai sutampa su mūsų kaimynų svarbiausiais interesais“, – sakė ji AFP.

Tačiau ekspertė perspėja, kad „nėra jokių garantijų“ dėl to, kaip prezidentas spręstų dėl „gyvybiškai svarbių“ interesų, jei padidėtų į Prancūziją nukreiptų atsakomųjų branduolinių veiksmų rizika.

Nei britiški, nei nepriklausomi

Didžiojoje Britanijoje sprendimus dėl branduolinio ginklo naudojimo priima vienintelis ministras pirmininkas, nepaisant to, kad šalis perka branduolines raketas ir kovines galvutes iš JAV.

Tačiau, priešingai nei Prancūzijoje, Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai „jau yra NATO išplėstinės atgrasymo garantijos dalis“, pasak Marion Messmer, „Chatham House“ tarptautinės saugumo programos vyresniosios mokslo darbuotojos. Šia prasme, sakė ji AFP, Didžioji Britanija jau užtikrina „tam tikrą“ branduolinę apsaugą likusiai Europos daliai.

Diskutuojant apie galimas Europos branduolinių pajėgas neišvengiamai susiduriama su klausimu dėl jų patikimumo. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos arsenalai yra riboto dydžio, be to, kyla abejonių dėl pirmojo smūgio pajėgumų.

Kyla ir klausimas, kokia apimtimi Didžiosios Britanijos arsenalas yra nepriklausomas nuo Jungtinių Valstijų arsenalo.

„Nepriklausomos Didžiosios Britanijos branduolinio atgrasymo priemonės nėra nei britų, nei nepriklausomos“, – rašė Normanas Dombey, fizikos ir astronomijos profesorius emeritas ir branduolinių ginklų ekspertas. „Ir raketos, ir kovinės galvutės yra priklausomos nuo JAV ir JAV konstrukcijos. Tai nėra ir atgrasymo priemonė“, – teigė jis.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 branduolinių galvučių, Didžioji Britanija – 225, o JAV turi 3 708 kovines galvutes.

Prancūzija turi keturis branduolinius povandeninius laivus, taip pat branduolinį ginklą galinčius nešti naikintuvus, tuo tarpu Jungtinė Karalystė turi tik keturis povandeninius laivus.

„Didžiausias iššūkis būtų psichologinis aspektas, nes žinome, kad Rusija labai rimtai vertina JAV kaip priešininkę, taip pat žinome, kad Rusija kur kas mažiau rimtai žiūri į Europos valstybes“, – sakė M. Messmer.

Laukdama doktrinos pakeitimų, Prancūzija galėtų imtis tam tikrų ribotų praktinių žingsnių įtraukti sąjungininkus. Pavyzdžiui, ji galėtų pakviesti juos dalyvauti branduolinio ginklo pratybose su lydinčiais naikintuvais arba vykdyti aprūpinimo funkcijas, pasak ekspertės.

Prancūzija taip pat galėtų dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti orlaivius sąjungininkų šalyse ir taip apsunkinti Rusijos strategavimą.

Visgi Prancūzijos partneriai gali būti nelabai suinteresuoti groti antruoju smuiku. „Jie gali priimti tai, kas siūloma, bet negali kelti jokių reikalavimų“, – sakė E. Maitre.