1 nuotr.Turkija „beverčiu“ pavadino Europos Sąjungos pareiškimą dėl dabartinės diplomatinės krizės. „Trumparegiškas ES pareiškimas mūsų šaliai neturi jokios vertės“, - vakar pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Viena pusė
Ajdan Jamancan, Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje:
Nemaloniausias dalykas šioje istorijoje yra tai, kad mūsų tiek užsienio reikalų ministrui, tiek kitiems ministrams nebuvo leista susitikti su savo šalies piliečiais. Juk tie susitikimai ir renginiai turėjo vykti Turkijos generaliniuose konsulatuose, kur žmonės jau buvo susirinkę, ir todėl natūralu, jog jie pasipiktino, kad susitikti nebuvo leista, kaip buvo suplanuota.
Čia tenka akcentuoti, kad pagal tarptautinę teisę ambasados, konsulatai ir kitos panašios įstaigos yra tos šalies, kuri tose užsienio valstybėse reziduoja, teritorija. Todėl išeina taip, kad tie susitikimai vyktų ne kur nors Nyderlanduose, o Turkijos teritorijoje.
Europoje yra maždaug 5 mln. turkų, iš jų 3 mln. turi teisę dalyvauti Turkijoje vykstančiuose rinkimuose ir referendumuose, todėl visiškai natūralu, kad mūsų valstybės atstovams norisi susitikti su savo rinkėjais, aptarti su jais mūsų šalyje vykdomą politiką ir pasitarti, ką daryti toliau. Todėl natūralu, kad kyla tiek Turkijos valdžios, tiek diplomatinio korpuso, tiek piliečių pasipiktinimas, jog to padaryti neleidžiama. Čia reikėtų pridurti, kad pagal tarptautinę teisę tokiais veiksmais pažeidžiama ir žodžio laisvė, nes valdžios atstovai turi teisę bendrauti su savo atstovaujamais žmonėmis, o šiuo atveju buvo uždrausta tą padaryti.
Nežinau, ar Lietuva organizuoja tokius susitikimus su savo piliečiais užsienyje, galbūt tai daro atskiri politikai.
Įsivaizduokime situaciją, kai Lietuvos politikas nori pasikalbėti su lietuviais Anglijoje ar Airijoje, o tų šalių valdžia jam uždraudžia ten atvykti.
Nyderlandų atveju turime analogišką situaciją, juolab kad su piliečiais būtų kalbamasi tik mūsų valstybės teritorijoje, t.y. ambasadoje ir konsulatuose. Mums nesuprantami tokie draudimai.
Antra pusė
Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas:
Nė viena Europos šalis nenori sudaryti precedento, kai Europos musulmonai yra paverčiami musulmonais Europoje. Čia perfrazuoju seną kryžiaus žygių laikų suvokimą, kai musulmoniški anklavai Europoje pradeda daryti įtaką visai vietos politikai. Jeigu jie čia buvo įsileisti, čia gyvena, tai dar nereiškia, kad Turkija gali juos išnaudoti savo interesams.
Kiek suprantu, yra gauti specialiųjų tarnybų duomenys, rodantys, kad Turkija veda kur kas platesnį dialogą su savo diaspora Europoje, negu kad tai yra susiję su prezidentinių galių stiprinimu pačioje Turkijoje. Iš esmės kalbama apie čia gyvenančių turkų pajungimą kontinentinės arba motininės Turkijos politikai. Toks turkų santykis su savo diaspora yra pavojingas pačiai Europai. Kita vertus, puikiai suvokiama, kad R.T.Erdoganas čia gali būti ne vienas savo politiniuose siekiuose, kad tai gali būti aljansas arba tam tikri susitarimai ir su Rusijos vykdoma politika. Dar toliau - yra suvokiama, kad Turkija, panaudodama savo diasporą, gali šantažuoti Europos šalis duoti Turkijos piliečiams kur kas daugiau teisių, tarp jų ir bevizio režimo ar įvairių sutarčių su ES pavidalu, o visa tai Europai yra visiškai nenaudinga. Taigi yra aiškiai suvokta, kad žaidimas peržengia įprastinių konsultacijų su savo čia gyvenančiais piliečiais ribas. Kadangi tai yra žvalgybos duomenys, tai nėra įvardinama visiškai tiksliai, bet sprendimai neleisti Turkijos pareigūnų į šias šalis tokioms propagandinėms misijoms vykdyti yra padaryti atsižvelgiant į mano minėtas aplinkybes.
Analogija, kad mūsų užsienio reikalų ministrui gali būti neleista susitikti su Anglijoje gyvenančiais lietuviais, nėra tiksli, nes iki šiol Didžioji Britanija vis dar yra ES valstybė, o Lietuva yra atsakinga šaliai partnerei už savo piliečių įvairią veiklą, taip pat ir už kuriamus visuomeninius jų junginius Didžiosios Britanijos teritorijoje. Taigi šiuo atveju Linas Linkevičius turi kur kas daugiau teisių, pagrįstų įvairiais ES susitarimais ir dokumentais, negu Turkijos užsienio reikalų ministras ar kiti pareigūnai.
Reikia akcentuoti, kad didelė dalis Turkijos piliečių, kurie yra įvairiose ES šalyse, yra prasiskverbę į Europą neteisėtais ar ne visai teisėtais būdais. Anksčiau ar vėliau šitas klausimas gali būti keliamas, todėl susitikimas su Turkijos pareigūnais žmonių, kurie neaišku, kokiais būdais atsirado ES šalyse, iš esmės reiškia jų legalizavimą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
