„Ar situacija sudaro papildomą grėsmę mums?": A.Butkevičius apie JAV leidimą Kijevui atakuoti Rusijos teritorijas

„New York Times" irgi pranešė, kad Dž.Baidenas pirmą kartą leido Ukrainai naudoti amerikiečių ilgojo nuotolio raketas smūgiams į Rusijos teritoriją. Prancūzija ir Didžioji Britanija taip pat leido Ukrainai smogti į Rusijos gilumą naudojant ilgojo nuotolio ginklus, teigė „Le Figaro". Tiesa, vėliau ši informacijos dalis buvo pašalinta.

Vokietija pareiškė, kad, nepaisant JAV žingsnio, Kijevui ilgojo nuotolio raketų „Taurus" ir toliau neduos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akcentavo, kad NATO šalys diskutuoja ne tik apie galimą Vakarų ilgojo nuotolio ginklų panaudojimą, bet ir sprendžia, ar tiesiogiai įsitraukti į Ukrainos konfliktą. Toks jų dalyvavimas konflikte pakeistų jo esmę, o Rusija būtų priversta reaguoti į kylančias grėsmes, pridūrė jis. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad kadenciją baigianti administracija Vašingtone toliau „pila alyvą į ugnį" ir siekia didinti įtampą regione.

Delsimo priežastys

JAV delsė su leidimu atakoms į Rusijos gilumą, baimindamasi Maskvos atsako, pranešė „The Washington Post".

„Baltieji rūmai neskubėjo atšaukti smūgių Rusijai draudimo iš dalies dėl nuogąstavimų, jog ji atsakys jėgos panaudojimu prieš JAV ir jos sąjungininkų kitose šalyse interesus", - sakoma straipsnyje.

Dž.Baideno administracija nerimavo, kad tokiu atveju Maskva imtų naudoti daugiau destruktyvių ginklų Ukrainoje, dažniau rengtų sabotažus Europoje ir JAV arba padidintų paramą Iranui ir Jemeno hučiams.

Pažėrė kritikos

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnus tinkle „X" griežtai sukritikavo Dž.Baideno sprendimą. „Atrodo, jog karinis-pramoninis kompleksas nori būti tikras, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidės dar prieš tai, kai mano tėvas turės galimybę užtikrinti taiką ir išgelbėti gyvybes. Jie nori gauti šiuos trilijonus JAV dolerių. Velniop gyvenimą! Idiotai", - rašė Trampas jaunesnysis.

Panašų požiūrį išdėstė ir JAV kongreso narė respublikonė Mardžorė Teilor Grynė (Marjorie Taylor Greene). „Amerikiečiai lapkričio 5 d. suteikė mandatą prieš tokius sprendimus ir nenori finansuoti ar kariauti svetimų karų. Mes norime spręsti savo problemas. Tai turi liautis", - rašė ji tinkle „X".

Kijevo reakcija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram" kanale leidimą smogti Rusijai pavadino Ukrainos pergalės plano, kurį pristatė partneriams, dalimi bei priminė, jog vienas iš iniciatyvos punktų yra kariuomenės veikimo nuotolis

„Žiniasklaida praneša, kad gavome leidimą imtis atsakomųjų veiksmų. Tačiau atakuojama ne žodžiais. Tokie dalykai neskelbiami. Raketos kalbės pačios už save", - patikino jis.

Lenkai ir lietuviai džiaugiasi

Lenkija palankiai įvertino žinią apie leidimą Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas.

„Į karą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams ir Rusijai surengus masinę raketų ataką, prezidentas Dž.Baidenas sureagavo V.Putinui suprantama kalba, - tinkle „X" rašė URM vadovas Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski). - Agresijos auka turi teisę gintis. Stiprybė atgraso, silpnumas provokuoja."

Panašias mintis toje pačioje platformoje išsakė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Atėjo diena! Ukraina dabar gali nusitaikyti į Rusijos karinius objektus naudodama tolimojo nuotolio raketas. Tai lemiamas momentas Ukrainos kovoje su agresore Rusija. Taikos negalima pasiekti per silpnumą. Ramybė - atlygis stipriesiems. Būk stipri, Ukraina", - rašė jis.

O štai Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis neskuba šauti šampano dėl pastarojo JAV sprendimo. Anot kadenciją baigiančio politiko, tebėra daug klausimų, ar Ukraina turi pakankamai pajėgumų, kad pašalinti ribojimai leistų jai pasiekti pranašumą mūšio lauke.

Komentuoja Saugumo srities ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:

Leidimą naudoti amerikietišką toliašaudę ginkluotę pirmiausia reikia vertinti JAV vidaus politikos, o ne karo Ukrainoje požiūriu, nes kitaip nesuprasime šio žingsnio.

D.Trampas pirmosios kadencijos pabaigoje paliko Dž.Baidenui uždelsto veikimo bombą, kuri gadino jam kraują kadencijos metu - sutartį su Talibanu, apeinant strateginį JAV partnerį - Afganistano Vyriausybę. Dž.Baidenui buvo primesta problema, kuri išsivystė į katastrofą išvedant pajėgas, diskredituojant kariuomenę ir prarandant autoritetą. Tai lemia, kad JAV šiandien nesugeba surinkti reikiamo norinčiųjų tarnauti skaičiaus.

Dž.Baidenas taip pat palieka D.Trampui uždelsto veikimo bombą, todėl pastarojo politikos kursas - užbaigti karą per 24 val. - gali tapti neįmanomas. Konflikto eskalacija gali pagreitėti ir atsirasti daugybė šiandien nenumatomų įvykių, kurie stipriai sumažins D.Trampo galimybes įrodyti, kad jis yra tas, kuris užbaigia karus.

Drįsčiau prognozuoti, kad iki sausio 20 d. Dž.Baidenas sudės taškus ne tik Ukrainos bei Artimųjų Rytų konfliktuose, bet ir vis labiau kaistančiame Korėjos pusiasalyje.

Tik iš šių pozicijų galima teisingai suprasti, kokios įnirtingos derybos vyksta JAV perduodant valdžią. Ir dviejų senų ponų pasikalbėjimas Baltuosiuose rūmuose buvo tik graži užsklanda, už kurios veikia interesų grupės ir jų susitarimai.

Kalbant apie Ukrainą, tai, kad jai leista smogti ir V.Zelenskis grasinasi tai padaryti, nereiškia, jog jis tai darys. Manau, jau šiandien D.Trampo emisaras kalbasi su V.Zelenskio aplinka, aiškindamas, jog leidimas smogti reiškia tik V.Zelenskio apsisprendimą, kiek jis linkęs bendradarbiauti su naujojo prezidento administracija būsimose derybose su Rusija, kurios gali prasidėti jau pavasarį. Pirmieji „varnai" jau suka ratus virš V.Zelenskio, o šalyje prasidėjo jį skatinanti pasitraukti kampanija. Štai kontekstas, kuriame vertintinas leidimas smogti.

Žiūrint per techninę prizmę, smūgiams gali būti panaudoti du tipai ATACMS arba JASSM raketos. Pirmosios gali įveikti 100-300 km, tad nesunku apskaičiuoti, kokius taikinius Rusijoje jos pasiektų. Antrosios skrenda apie 400 km, todėl jų naudojimas galėtų sukurti proveržį ir tapti žaidimą keičiančiu ginklu prieš sėkmingai ukrainiečių frontą atakuojančius rusus.

Taip pat šis leidimas atveria įdomias galimybes vokiečiams, britams, prancūzams, kurie nebegali slėptis už JAV pečių. Šiuo požiūriu jis naudingas D.Trampui, kuris ne kartą sakė, jog Europa turi prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta žemyne. Dabar jis vėl galės pareikšti - arba perkate mūsų naftą ir ginkluotę, arba mes atsisakome užsiimti jūsų gynyba.

Ar ši situacija sudaro papildomą grėsmę mums? Manau, kad ne, nes visgi ji orientuojama į artėjančias derybas, todėl galvoti, kad procesas bus laukinis ir nevaldomas, nereikėtų. Visoms konflikto pusėms reikia pauzės naujų ginkliukų gamybai, gamintųsi juos pačios ar gautų iš sąjungininkų.

Galiausiai šis žingsnis suteikia ukrainiečiams daugiau galimybių derybų metu, nei jie turėjo iki šiol. Belieka skelbti totalizatorių - pradės jie šaudyti į Krymo tiltą ar ne? Aš sakau, kad ne, ir tame slypi atsakymas į politikų bei saugumu susirūpinusių žmonių nerimą dėl to, kaip viskas pakryps toliau.